Žemė – atokioje galaktikos provincijoje: mes niekam neįdomūs?

Trumpai:

Ateiviai mus „užblokavo“ – ir štai trys galimos priežastys

Pasak mokslininkų, yra bent trys logiškai paaiškinamos priežastys, kodėl Visata, atrodytų, tyli:

• Apatijos teorija (Corbettas) – pažangios civilizacijos galėjo tiesiog pavargti nuo beprasmių paieškų arba pasiekė technologinį lygį, kai tolesni tyrimai tapo neįdomūs ar neįmanomi.
• Baimės hipotezė (Gallupas) – nežemiškos civilizacijos gali vengti kontakto, nes žmonės joms atrodo pernelyg agresyvūs ir pavojingi.
• Egzistencijos transformacijos teorija – išsivysčiusios būtybės galėjo pereiti į kitokią būties formą (pavyzdžiui, egzistuoti kaip dirbtinis intelektas ar energijos struktūros), kurios mes paprasčiausiai nesugebame atpažinti.

NASA astrofizikas pateikė naują atsakymą į Fermi paradoksą: ateiviai galėjo tiesiog pavargti mūsų ieškoti.

Mes, tikėtina, nesame vieni Visatoje – tačiau, regis, niekam tai nebeįdomu.

Naujas amerikiečių astrofiziko Robino Corbetto iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro tyrimas pateikia netikėtą garsiojo Fermi paradokso paaiškinimą – kodėl iki šiol negavome jokio signalo iš nežemiškų civilizacijų.

Kaip mokslininkas aiškino interviu „Daily Mail“, nežemiškos civilizacijos galėjo tiesiog... pavargti mūsų ieškoti.

„Jei kitos civilizacijos nėra daug labiau pažengusios už mus, jų tyrinėjimo galimybės yra ribotos“, – teigia dr. Corbettas.

Anot jo, dauguma nežemiškų civilizacijų gali būti tik šiek tiek labiau išsivysčiusios už žmoniją – tarkime, turinčios „iPhone 42“ vietoje „iPhone 17“. Jos jau pasiekė savo technologines lubas ir tiesiog prarado motyvaciją ieškoti kitų.

„Jų technologijos gali būti stabilios, be jokių šuolių, prilygstančių elektros atradimui ar naujų fizikos dėsnių pažinimui“, – aiškina mokslininkas.

Kitaip tariant, gyvybė Visatoje galėjo įstrigti panašiame raidos lygyje kaip ir mes, todėl tolesni technologiniai proveržiai būtų pernelyg sunkūs arba brangūs.

Kelionės trukmė – šimtai tūkstančių metų

Kaip pavyzdį Corbettas pateikia Proxima Centauri b – vieną perspektyviausių pasaulių gyvybės paieškoms, esantį vos už keturių šviesmečių. Tačiau, turint omenyje dabartinius erdvėlaivių greičius, kelionė ten truktų apie 100 000 metų.

Tad, anot mokslininko, nenuostabu, jei net ateiviai prarado entuziazmą.

Kas slypi už Fermi paradokso

Corbetto teorija teigia, kad kontakto nebuvimas nebūtinai yra paslaptis – jei dauguma civilizacijų tiesiog nesugeba arba nesidomi tarpžvaigždinėmis kelionėmis.

„Galbūt galaktikoje egzistuoja tik nedidelis skaičius technologinių civilizacijų, tačiau nė viena iš jų dar nepasiekė „supermokslo“ lygmens“, – daro išvadą jis.

Ne visi mokslininkai sutinka

Ne visi dalijasi tokia pesimistine vizija. Profesorius Michaelas Garrettas iš Mančesterio universiteto vertina šią teoriją skeptiškai:

„Tai – žmonių apatijos projekcija visai Visatai. Sunku patikėti, kad visa protinga gyvybė būtų tokia nuobodi.“

Kitos hipotezės

Yra ir alternatyvių paaiškinimų. Kai kurie tyrėjai mano, kad ateiviai bijo žmonių dėl mūsų agresyvaus būdo.

„Mes jiems galime atrodyti pernelyg pavojingi, todėl jie nenori būti atrasti“, – teigia biopsichologas Gordonas Gallupas.

Kiti spėja, kad labai išsivysčiusios civilizacijos galėjo pereiti į kitokią egzistencijos formą, kurios mes tiesiog nesugebame atpažinti.

Žmonės vis dar bando

Nepaisant skeptikų, Žemės mokslininkai ir toliau siunčia radijo bei šviesos signalus į kitas žvaigždžių sistemas – tikėdamiesi, kad vieną dieną kažkas vis dėlto atsakys.