Ar egzistuoja gyvenimas po mirties ir telepatija? Tai šokiruos mokslo pasaulį

Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei jūsų mintys nebūtų užrakintos galvoje kaip failai privačiame aplanke. Pasak Upsalos universiteto (Švedija) profesorės Marios Strømme, sąmonė nėra smegenų produktas, o didžiulis laukas, egzistavęs dar prieš atsirandant laikui, erdvei ir materijai.

„Tai teorija, pagal kurią sąmonė yra pirmiausia, o tokios struktūros kaip laikas, erdvė ir materija atsiranda vėliau“, – paprastai sako tyrėja.

Jei tai tiesa, viskas, ką žinome kaip „realybę“, gali būti tik sluoksnis ant kažko gilesnio.

Telepatija be magijos?

Profesorė Strømme sujungė kvantinę fiziką su nondualiąja filosofija ir sukūrė modelį, kuriame kiekvienas iš mūsų esame tarsi antena. Mes suvokiame to paties lauko fragmentą, bet dažniausiai to nesuvokiame.

Todėl telepatija ar artimos mirties patirtis nebūtinai turi būti stebuklai ar trikdžiai. Tai gali būti trumpalaikis uždangos tarp individualios sąmonės ir jos didesnio šaltinio prasiskyrimas. Todėl visi šie mistiniai reiškiniai gali būti tiesiog kažkas, ko dar neatradome. Galbūt tokios anomalijos yra tiesiog natūralios sąmonės lauko savybės, kurių dar nežinome, kaip tyrinėti.

Kas nutinka po mirties?

Tačiau labiausiai provokuoja tai, ką profesorės Strømme modelis sako apie gyvenimo pabaigą. Jei sąmonė yra lauko dalis, ji neišnyksta mirus kūnui. Ji grįžta prie savo šaltinio, kaip banga, grįžtanti į vandenyną. Tyrėja pripažįsta, kad nors, kaip inžinierė, ji buvo „įpratusi materiją laikyti kažkuo fundamentaliu“, jos teorija įrodo priešingai: materija gali būti tik reprezentacija arba iliuzija.

Įdomu tai, kad profesorė Strømme pažymi, jog daugelis religijų pasaulį apibūdino kaip sąmonės vienybę, nors ir metaforiškai. Dabar, anot jos, „atėjo laikas griežtajam mokslui pradėti rimtai tai tirti“.

Jei jos prognozės pasitvirtins, susidursime su tokiu pat novatorišku lūžio tašku kaip Žemės skriejimo aplink Saulę atradimas.