Sutapimas ar kraupi tiesa? Babos Vangos pranašystė 2026-iesiems privertė pasaulį sustingti

Kodėl pasaulį šiurpina Babos Vangos pranašystė apie 2026-aisiais prasidėsiantį Trečiąjį pasaulinį karą?

2026-iesiems prasidėjus augančios geopolitinės įtampos fone, viešojoje erdvėje vėl prisiminta garsi bulgarų mistikė Baba Vanga. Jos tariamas įspėjimas apie metus, pažymėtus „karu ir griūtimi“, žaibiškai plinta interneto platformose.

Dažnai „Balkanų Nostradamu“ vadinama vizionierė laikoma viena ryškiausių praėjusio šimtmečio aiškiaregių. Jos šalininkai teigia, kad moteris numatė esminius istorinius lūžius: rugsėjo 11-osios teroro aktus, princesės Dianos žūtį ir Kinijos iškilimą į pasaulines galias.

Remiantis „New York Post“ publikacija, viena iš B. Vangos prognozių mini būtent 2026 metus kaip galimą Trečiojo pasaulinio karo pradžią. Be niūrių karinių prognozių, mistikės palikime minimas ir pirmasis žmonijos susidūrimas su nežemiška gyvybe. Nors nuo jos mirties 1996 metais praėjo jau beveik trys dešimtmečiai, B. Vangos fenomenas tebežavi auditoriją visame pasaulyje.

Kas buvo Baba Vanga?

Vangelija Pandeva Gušterova gimė 1911 m. Strumicoje (dabartinė Šiaurės Makedonija). Būdama dvylikos, ji pateko į stiprią audrą, po kurios prarado regėjimą. Tikima, kad būtent šis tragiškas įvykis tapo jos aiškiaregystės galių pradžia.

Nepaisant to, kad neturėjo oficialaus išsilavinimo, B. Vanga tapo autoritetinga figūra, pas kurią patarimų vykdavo ne tik paprasti žmonės, bet ir aukšto rango politikai bei lyderiai. Savo vizijomis ji dalijosi iki pat mirties 1996 m., būdama 85-erių. Teigiama, kad jos pranašystės siekia tūkstantmečius į priekį – iki pat 5079 metų.

Kodėl ši pranašystė aktuali šiandien?

Susidomėjimas dešimtmečių senumo įspėjimais apie „karą ir griūtį“ vėl išaugo dėl dabartinių geopolitinių karštųjų taškų. Interneto vartotojai B. Vangos žodžius sieja su realiais šių dienų įvykiais.

Nerimą stiprina eskaluojama įtampa tarp JAV ir Venesuelos dėl prezidento Nicoláso Maduro veiksmų, nesibaigiantys debatai dėl užsienio intervencijų stabilumui užtikrinti bei masiniai protestai Irane. Visų šių veiksnių visuma sukuria didelio pasaulinio netikrumo atmosferą, kurioje mistinės pranašystės randa palankią terpę plisti.

Teiginiai apie Babos Vangos pranašystes dėl Trečiojo pasaulinio karo žaibiškai plinta „TikTok“, „X“ ir „YouTube“ platformose, dažnai pinant sąmokslo teorijas su aktualiomis naujienomis. Analitikai teigia, kad ši tendencija atspindi internetinį ažiotažą, visuotinį nerimą ir susižavėjimą mitais, o ne pagrįstą įspėjimą apie gresiantį pasaulinį karą.

Jos pasiekimai: vieni taiklūs, kiti – pro šalį

Šalininkai nurodo keletą pranašysčių, kurios dažnai įvardijamos kaip tikslios:

• Rugsėjo 11-osios atakos: esą išpranašautos kaip „Amerikos brolių griūtis po plieninių paukščių užpuolimo“.
• Rusijos povandeninio laivo „Kursk“ nuskendimas 2000 metais.
• Barackas Obama, tapęs JAV prezidentu.
• Černobylio branduolinė katastrofa.
• Pasaulinio terorizmo iškilimas.

Skeptikai pabrėžia didžiausias nesėkmes, įskaitant teiginius, kad:

• Trečiasis pasaulinis karas prasidės 2010 metais.
• Ateiviai pasirodys dideliame sporto renginyje 2025 metais.
• Plati ateities vizija

Vangai priskiriamos istorijos brėžia toli į ateitį siekiančią laiko juostą:

• 2028 m.: žmonės tyrinėja Venerą ieškodami energijos šaltinių.
• 2033 m.: spartus poliarinių ledo kepurių tirpimas.
• 2076 m.: komunizmas išplinta visame pasaulyje.
• 2170 m.: didelius regionus ištinka milžiniška sausra.
• 3005 m.: karas su Marso civilizacija.
• 3797 m.: Žemė tampa negyvenama.
• 5079 m.: pasaulio pabaiga.

Kodėl Vanga vis dar prikausto auditoriją

Nepaisant patikimų šaltinių trūkumo, Baba Vanga išlieka įtakinga kultūrine figūra. Jos tariamos pranašystės apie nelaimes, keliones į kosmosą, geopolitiką ir apokalipsę toliau valdo žmonių vaizduotę visame pasaulyje.

Analitikų teigimu, jos populiarumo fenomeną lemia tai, kad ši legenda sujungia žmonijos nežinomybės baimę su prigimtiniu smalsumu dėl ateities.