„Slapta NASA ataskaita“ išgąsdino pusę planetos: ar Žemė tikrai gali prarasti gravitaciją

Interneto vartotojus gąsdina skandalingas NASA „projektas“: neva bus išjungta Žemės gravitacija

Gyvename dezinformacijos laikais, tačiau kai kurios melagienos savo absurdiškumu stebina net patyrusius faktų tikrintojus. Socialinių tinklų „TikTok“ ir „Instagram“ vartotojai pastaruoju metu masiškai platina vaizdo įrašus, kuriuose teigiama, kad NASA ruošiasi planetinio masto katastrofai, žinomai kodiniu pavadinimu „Projektas Ankor“ (angl. Project Anchor).

Apie šiuos pseudomokslinius gandus skelbia mokslo populiarinimo portalas „IFL Science“.

Sąmokslo teorijų šalininkai tvirtina, kad 2026 m. rugpjūčio 12 d. Žemė lygiai 7 sekundėms visiškai praras gravitaciją. Vaizdo įrašų autoriai, manipuliuodami tariamai „nutekintais dokumentais“ apie neva 89 mlrd. dolerių vertės projektą, teigia, jog pasaulio lyderiai apie artėjančią grėsmę žino, tačiau ją sąmoningai slepia.

Kodėl pasirinkta būtent ši data?

Rugpjūčio 12-oji pasirinkta neatsitiktinai – tai apgalvotas būdas pritraukti auditoriją pasitelkiant aktualius įvykius (vadinamoji SEO strategija). Būtent tą dieną Europoje vyks visiškas Saulės užtemimas, kuris drieksis nuo Arkties iki Ispanijos. Konspiracijų kūrėjai tradiciškai sieja pasaulio pabaigos pranašystes su užtemimais, nepaisydami fakto, kad astronomai šiuos reiškinius tiksliai apskaičiuoja šimtmečiams į priekį ir nenumato jokių apokaliptinių pasekmių.

Melagienos autoriai netgi detalizavo tų 7 sekundžių „scenarijų“:

• 0–2 sekundės: visi nepritvirtinti objektai pradeda kilti į orą.
• 3–4 sekundės: žmonės ir gyvūnai pakyla į 15–20 metrų aukštį.
• 7,3 sekundės: gravitacija staiga vėl „įsijungia“, o visi objektai su trenksmu krenta žemyn.

Fizikos dėsniai prieš sąmokslo fantazijas

Mokslininkai pabrėžia, kad toks scenarijus yra visiškai neįmanomas dėl kelių fundamentalių priežasčių.

• Pirma, gravitacija nėra mechaninis jungiklis – tai fundamentali masės savybė. Kad Žemė nustotų traukti objektus, ji turėtų akimirksniu prarasti visą savo masę: branduolį, mantiją ir plutą. Praktiškai tai reikštų, kad pati planeta tiesiog išnyktų.
• Antra, staigus „kilimas į viršų“ prieštarauja pirmajam Niutono dėsniui. Jei sėdite ant kėdės ir gravitacija staiga išnyksta, jūs nešausite į viršų kaip raketa. Jūs tiesiog liksite vietoje (arba minimaliai pakilsite nuo paviršiaus dėl menkiausios judesio inercijos). Norint per kelias sekundes atsidurti penkiaaukščio namo aukštyje, jus turėtų išsviesti didžiulė išorinė jėga, kurios nesanti gravitacija nesukuria.

Gravitacinių bangų mitas

Siekdami suteikti teorijai mokslinio patikimumo regimybę, dezinformacijos skleidėjai pasitelkia sudėtingus terminus: esą gravitacija išnyks dėl „dviejų juodųjų skylių gravitacinių bangų susikirtimo“. Šis teiginys skamba įtikinamai tik tiems, kurie nežino realių fizikos principų:

• 1. Nuspėjamumas ir greitis Gravitacinės bangos sklinda šviesos greičiu (c≈300000 km/s). Tai reiškia, kad nuspėti jų „atėjimą“ prieš kelerius metus yra neįmanoma. Mes apie jas sužinome tik tą pačią akimirką, kai jos pasiekia Žemę ir pereina per mūsų planetą. Teigti, kad NASA jau dabar žino tikslią sekundę, kada 2026 m. susikirs bangos, yra tas pats, kas prognozuoti tikslią žaibo trenksmo vietą po kelerių metų.
• 2. Bangų poveikio mastas Gravitacinės bangos iš tiesų sukelia subtilų erdvėlaikio raibuliavimą, tačiau šios vilnys yra tokios silpnos, kad jų poveikio neįmanoma pajusti be specialių prietaisų. Pavyzdžiui, kai per Žemę pereina galingiausia užfiksuota banga, ji visos mūsų planetos skersmenį pakeičia mažiau nei vieno atomo branduolio dydžiu. Tokie pokyčiai neturi jokios įtakos žmogaus kūnui, daiktų svoriui ar juo labiau planetos traukos jėgos stabilumui.
• 3. Fizikinė sąveika Fizikoje bangų „susikirtimas“ (interferencija) nesunaikina pačios gravitacijos šaltinio (masės). Net jei dvi gravitacinės bangos susitiktų tiesiai virš jūsų galvos, jos negalėtų neutralizuoti Žemės branduolio kuriamos traukos. Tai būtų panašu į bandymą galingą vandenyno srovę sustabdyti įmetus į vandenį du akmenukus ir tikintis, kad jų sukeltos bangelės „išjungs“ visą vandenyną.

Išvada

Projektas „Ankor“ yra klasikinis pseudomokslinės dezinformacijos pavyzdys, kai tikri terminai (gravitacinės bangos, juodosios skylės) įpinami į visiškai išgalvotą ir fiziškai neįmanomą naratyvą. Vienintelis dalykas, kurį „išjungia“ tokie vaizdo įrašai, yra kritinis mąstymas.

Taigi, NASA neplanuoja jokių „išjungimų“. Vienintelis dalykas, kuris mūsų laukia 2026 m. rugpjūčio 12 d., – įspūdingas Mėnulio šešėlis ir, tikėtina, dar viena absurdiškų melagienų banga socialiniuose tinkluose.