Tai keičia viską. Pasaulis sukluso. Skelbiamas naujas būdas ieškoti ateivių

„Antrosios Žemės“ paieškos dešimtmečius buvo grindžiamos vandens ir deguonies paieška. Tačiau tyrėjai mano, kad to nepakanka — gyvybės raktas gali slypėti planetos chemijoje, tiksliau, fosforo ir azoto pusiausvyroje, rašo Dailymail.co.uk.

Mokslininkų grupė, vadovaujama daktaro Kreigo Voltono iš Ciuricho federalinio technologijos instituto, abejoja dėl įprastų gyvybės kriterijų. Pasak jų, planeta su vandenynais ir atmosfera gali atrodyti ideali, tačiau vis tiek būti visiškai negyva.

Kodėl vanduo — ne pagrindinis rodiklis

Fosforas yra būtinas DNR ir RNR — molekulėms, kurios saugo genetinę informaciją.
Azotas — svarbiausias baltymų, iš kurių sudarytos ląstelės, elementas.

Jei šių medžiagų nepakanka, gyvybė paprasčiausiai negalės susiformuoti, net jei yra vandens.

Mokslininkai aiškina: viskas priklauso nuo „deguonies balanso“ planetoje jos formavimosi metu. Esant deguonies pertekliui, fosforas ir azotas gali likti įkalinti gelmėse arba išgaruoti į kosmosą. Esant jo trūkumui — jie susijungia su sunkiaisiais elementais ir nugrimzta į branduolį.

Dėl to planetos paviršiuje lieka tik uolienos, bet ne gyvybei reikalingos „statybinės medžiagos“.

Cheminė „Auksaplaukės zona“

Tyrėjai kalba apie siaurą „cheminę Auksaplaukės zoną“ — sąlygų diapazoną, kuriame fosforo ir azoto yra būtent tiek, kiek reikia gyvybei atsirasti.

Pagal komandos modelius, tokių pasaulių gali būti gerokai mažiau, nei manyta anksčiau — galbūt tik 1–10 % nuo ankstesnių vertinimų.

Įdomu tai, kad, remiantis skaičiavimais, Marsas yra už šios zonos ribų: jo paviršiuje per mažai prieinamo azoto, o dirvožemyje yra agresyvių druskų.

Kaip tai pakeis paieškas

Šiandien astronomai dažnai orientuojasi į deguonies buvimą kaip galimą gyvybės požymį. Tačiau nauji skaičiavimai rodo: deguonies perteklius gali būti cheminio disbalanso, o ne gyvybingumo signalas.

Kadangi planetos formuojasi iš tos pačios medžiagos kaip ir jų žvaigždės, žvaigždžių sistemų chemijos tyrimai gali tapti nauju orientyru ieškant gyvybės.

Tyrėjų išvada paprasta: norint rasti gyvybę Visatoje, reikia žvelgti giliau — ne tik į vandenį ir atmosferą, bet ir į planetos cheminę istoriją.