Apokalipsė arčiau nei manyta. Trečdalis Žemės gyventojų neišvengiamai patirs pasaulio pabaigą

Pasauliui balansuojant ant Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, nenuostabu, kad kai kurie Žemės gyventojai jaučia neišvengiamą apokalipsę.

Naujame tyrime ekspertai nustatė penkis pasaulio pabaigos „aspektus“ , kurie turi įtakos žmonių mąstymui ir elgesiui, rašo „Daily Mail“.

Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) komandos atliktame tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 3400 žmonių, nustatyta, kad įsitikinimai apie pasaulio pabaigą neapsiriboja vien visuomenės pakraščiais.

Analizė rodo, kad žmonės apie apokalipsę galvoja skirtingai, įskaitant tai, kada ji gali įvykti, kas ir kas ją sukels, ir ar reikėtų bijoti pasaulio pabaigos.

Tyrėjai mano, kad šie įsitikinimai yra glaudžiai susiję su tuo, kaip individai suvokia pasaulinę riziką, pavyzdžiui:

• klimato kaita;
• pandemijos;
• branduoliniai konfliktai;
• naujos technologijos ir kita.

Tyrimo autoriai nustatė, kad beveik trečdalis respondentų teigė manantys, jog pasaulis baigsis dar jiems esant gyviems.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, dr. Matthew Billet iš Britų Kolumbijos universiteto, jis ir jo kolegos nustatė, kad tikėjimas pasaulio pabaiga iš tikrųjų yra daug labiau paplitęs, nei galima būtų įsivaizduoti. Komanda taip pat nustatė, kad dauguma planetos žmonių sutaria dėl vieno dalyko: kad žmonės vaidina svarbų vaidmenį mūsų rūšies likime.

Dešimtmečius žmonės tikėjo pasaulio pabaiga – nuo ​​biblinių nuorodų į Paskutiniojo Teismo dieną iki idėjos, kad tūkstantmečių sandūroje suges kompiuteriai ir žlugs visuomenė. Pavyzdžiui, 2012 m. pabaigoje kai kurie manė, kad ilgo majų kalendoriaus ciklo pabaiga atneš katastrofiškų nelaimių. Laimei, taip neatsitiko.

Nors pasaulio pabaiga dar neatėjo, naujoje analizėje mokslininkai norėjo išsiaiškinti, kodėl kai kurie žmonės vis dar tiki apokalipse, ir imtis veiksmų, kad to išvengtų.

Norėdami tai padaryti, mokslininkai panaudojo psichologinį įrankį, skirtą pasaulio pabaigos įsitikinimams matuoti, nustatydami pagrindinius aspektus, lemiančius žmonių elgesį.

Iš viso jų yra penki:

1. suvokiamas artumas – žmonės tiki, kad pasaulyje nuolat vyksta įvykiai, rodantys artėjančią pasaulio pabaigą;
2. antropogeninis priežastingumas – žmonės tiki, kad pasaulį greičiausiai sunaikins žmonių kvailumas;
3. teogeninis priežastingumas – žmonės tiki pasaulio pabaiga, kurią numato religinės pranašystės arba kuri yra kosminio visatos plano dalis;
4. asmeninė kontrolė – žmonės tiki, kad kiekvienas iš mūsų daro įtaką įvykių baigčiai;
5. emocinis valentingumas – kokia tiksliai bus pasaulio pabaiga Žemėje.

Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie tikėjo, jog pasaulio pabaiga neišvengiama ir kad ją sukels žmonės, suvokė didesnę riziką ir palaikė radikalesnius veiksmus grėsmei neutralizuoti. Tie, kurie tikėjo, kad apokalipsę valdo dieviškosios jėgos, rečiau palaikė prevencines priemones.