Sniego žmogaus paieškose – naujausi mokslo pasiekimai

Oksfordo universitetas (D. Britanija) ir Lozanos Zoologijos muziejus (Šveicarija) pranešė pradedantys bendrą tyrimų projektą, kuriuo siekiama ištirti tariamai egzistuojančių, bet mokslui nežinomų gyvūnų odos ar plaukų pavyzdžius ir palyginti jų genetinį kodą su žinomomis rūšimis. Šis kriptozoologijos – mokslo šakos, ieškančios gyvūnų, kurių egzistavimas neįrodytas – projektas pavadintas „Collateral Hominid Project“. Jis bus vykdomas atliekant patį išsamiausią įvairių pasaulio šalių mokslo centruose, muziejuose ar privačiose kolekcijose esančių tariamų sniego žmogaus ar kitais vardais vadinamo mokslui nežinomo hominido, tariamai išlikusio iki mūsų dienų ir besislapstančio sunkiai pasiekiamose, miškingose kalnų vietovėse Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir kituose žemynuose, genetinės medžiagos tyrimą.

Sniego žmogaus DNR bus siekiama išskirti iš muziejuose ir privačiose kolekcijose laikomų jo kailio plaukų ar odos fragmentų, praneša „Physorg.com“. Tyrimų rezultatai bus paskelbti moksliniuose žurnaluose.

Vakarų šalių spaudoje pirmosios tariamo sniego žmogaus, Azijos kraštuose dar vadinamo ječiu, pėdsakų nuotraukos pasirodė 1951 metais, kuomet Erico Shiptono ekspedicijos į Everestą nariai jo prieigose nufotografavo sniege įspaustas nežinomo gyvūno paliktas pėdas. Jos buvo labai didelės ir panašios į žmogaus. Šis radinys paskatino kelti prielaidas, kad Himalajuose gali gyventi mokslui nežinomi dideli gyvūnai. Tarp Azijoje gyvenančių tautų pasakojimai apie ječius, laukinius žmones, apaugusius tankiu kailiu, aukštus, nepaprastai stiprius ir mokančius puikiai slapstytis kalnuose ir priekalnių miškuose, žinomi nuo senų laikų. Per kelis šimtmečius įvairiose pasaulio šalyse susikaupė įvairiausių tariamų ječio egzistavimo įrodymų, pradedant jo kailio fragmentais, baigiant skalpais ir išdžiovintais pirštais.

Nors iki šiol visi tokie trofėjai, turėję patvirtinti Sniego žmogaus egzistavimą, buvo pripažinti mokslui žinomų rūšių biologiniais mėginiais, britų mokslininkai nori ječio paieškose padėti tašką išnagrinėję visus prieinamus jo mėginius.

Oksfordo universiteto profesorius Bryanas Sykesas, vadovaujantis šiam tyrimų projektui kartu su Lozanos Zoologijos muziejaus direktoriumi Micheliu Sartori, sako, kad kriptozoologijos teorijos, aiškinančios šios mokslui nežinomos hominidų rūšies išlikimą iki mūsų dienų, šias tariamas būtybes laiko Homo neanderthalensis arba Homo floresiensis genčių arba didžiųjų išmirusių primatų, tokių kaip gigantopitekai, palikuonimis. Taip pat manoma, kad pasakojimai apie ječius yra susiję su dar nežinomomis vietinėmis juodųjų arba rudųjų lokių rūšimis.

Pasak profesoriaus B. Sykeso, pranešimai apie vienur ar kitur aptiktus tariamo Sniego žmogaus pėdsakus ar žmonių susidūrimus su jais mokslo bendruomenei neatrodo svarbūs, nes dažnai tokie atvejai būna pramanyti, sufalsifikuoti arba racionaliai paaiškinami. Tačiau, anot mokslininko, dabartiniai mokslo pasiekimai genetinių tyrimų srityje suteikia galimybę visiškai patikimai atskirti klastotes nuo autentiškų biologinių mėginių ir leisti padaryti objektyvias, visiškai patikimas išvadas.

Šios genetinių tyrimų technologijos buvo neprieinamos tokiems tariamo Sniego žmogaus egzistavimo įrodymus tyrusiems biologams kaip dr. Bernardas Heuvelmansas, sakoma pranešime. Nuo 1950 iki savo metais 2001 metais šis mokslininkas sukaupė didelį atliktų tyrimų archyvą, saugomą Lozanos Zoologijos muziejuje. „Collateral Hominid Project“ projektą vykdantys mokslininkai savo tyrimus pirmiausia ketina pradėti nuo jame esančios biologinės medžiagos.