Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulio paslaptys |
Prieš kelias savaites Sibiro šiaurėje šią vasarą keistais krateriais išgarsėjusiame Jamalo pusiasalyje buvo rastas iš upelio stirksantis keistas, į suakmenėjusį krokodilo snukį labai panašus objektas – pasakojama, kad į jį netyčia stuktelėjo žvejų valtis. Išgirdusieji šią istoriją pasidalijo į dvi stovyklas – į manančiųjų, kad tai – klastotė, ir tikinčių, kad tai – puikiai išsilaikiusi priešistorinio grobuonies fosilija. Tačiau prieš kelias dienas internete pasirodė skeptikų abejones neigianti filmuota medžiaga, kurioje radinys nufilmuotas iš arčiau. Ji turėtų sudėlioti nemažai taškų ant "i". Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pagrindinis skeptikų argumentas – fosilija atrodo pernelyg gerai, kad būtų tikra, tad, ko gero, yra pokštininkų klastotė. Į krokodilo snukį panašų objektą rado Laukinės šiaurės žvejų klubo nariai, valtimi plauke Ruta-Ru upe (Jamalo pusiasalis, Rusija). Žygio metu valties dugnas netikėtai atsirėmė į kažkokį objektą. Buvusieji valtyje pamanė, kad tai – akmuo, tačiau nustūmę valtį nustebo: akmuo buvo labai panašus į krokodilo snukį. "Kaip mes tą objektą pastebėjome? Ogi kolegos Olego Juškovo valtis į jį atsirėmė, - pasakoja minėto klubo vadovas Jevgenijus Svitovas. – Nuėjęs pažiūrėti, kas pastojo kelią, jis ir išvydo tą iš vandens kyšančią didžiulę galvą." Po naujausios filmuotų kadrų peržiūros, Tiumenės valstybinio universiteto Zoologijos ir ichtiologijos katedros vedėjas, profesorius Sergejus Gaševas leidiniu "Siberian Times" atskleidė apie planus kitą vasarą surengti Rutos-Ru upėn ekspediciją. "Jamalo pusiasalio mokslininkai pasauliui įrodys, kad tai – ne upės akmuo, o senovinio gyvūno liekanos", - pareiškė rusų mokslininkas. Tačiau Salekarde veikiančio Šemanovskio muziejaus vyriausioji tyrinėtoja Jevgenija Kozainova nusiteikusi skeptiškiau. Jos teigimu, objektas labiau panašus į riedulį – ant jo nematyti nei akiduobių žymių, nei kitų kaukolės fragmentų. Tačiau ji pridūrė, kad "akmuo atrodo išties keistai". Žvejų klubo vadovas J. Svitovas pasakojo, kad kolegos žvejai objektą nufotografavo ir grįžę kadrus nusiuntė Jekaterinburgo augalijos ir gyvūnijos ekologijos instituto Zoologijos muziejaus specialistams. Peržiūrėję nuotraukas, šie pareiškė, kad tai – prieš 150 mln. metų gyvenusio driežo suakmenėjusios fosilijos. Instituto direktorius Pavelas Kosincevas teigė, kad tai – ne pirmas pranešimas apie tame regione rastas fosilijas, tačiau tai buvo pirmas nufotografuotas atvejis, įrodantis, kad kalbos pradėjusios sklisti ne be pagrindo. P. Kosincevas įsitikinęs, jog toje vietoje gali būti daugybė kitų fosilijų. "Mes jau išsiuntėme ekspediciją, jos dalyviai ištyrinės liekanas ir paims jas išsamesniems tyrimams, - pranešė jis. – Tenka pripažinti, kad kol kas tiksliai identifikuoti objektą nėra įmanoma. Tai bus padarytą, kai radinį apžiūrės specialistai." Instituto darbuotojai neabejoja, kad radinys yra moksliškai svarbus, ir tikisi keistąjį akmenį surasti ir paimti iki pavasarinio ledonešio. Vis dėlto kiti paleontologai šį radinį linkę vertinti skeptiškai. "Jis atrodo pernelyg gerai, kad būtų tikras, tad beveik neabejoju, kad jis toks ir nėra, - Sibiro žvejų radinį komentavo Paleontologų asociacijos narys Timas Palmeris. – Jei jis būtų autentiškas ir senas, jis neatrodytų taip puikiai. O dar vandenyje. Mano asmenine nuomone, ten kažkas pakasė krokodilo iškamšą ar muliažą ir norėjo sukurti sensaciją."Tokiai nuomonei pritaria ir Birmingamo universiteto Paleobiologijos lektorius, dr. Ivanas Sansomas. "Rasti fosilijos kaukolę vidury upės yra visiškai įmanoma, tačiau rasti tokį egzempliorių, koks matyti tose nuotraukose, reikėtų nepaprastai didelės sėkmės", - sakė jis. "Nematydami viso iš vandens kyšančio skeleto, identifikuoti, kas tai yra, labai keblu, – kolegai antrina Birmingamo universiteto Geografijos, Žemės ir aplinkos mokslų fakulteto daktaras Richardas Butleris. – Visai gali būti, kad tai, kaip paaiškės, tiesiog keistos formos akmuo. Objekto dalis, stulbinamai panaši į krokodilo nasrus, gali būti, pavyzdžiui, akmenį apkibę dumbliai ar kiti vandens augalai. Nemanau, kad dabar galima pasakyti ką nors konkrečiau. Neaiškus ir mokslinis šio radinio potencialas. Aš nusiteikęs skeptiškai – abejoju, ar tai gali būti fosilija." Bristolio universiteto stuburinių paleontologijos profesorius Mike'as Bentonas radinį vertino ypač skeptiškai. "Ką aš galiu pasakyti... Tai – klastotė, - trumpai ir aiškiai pareiškė jis. – Taip, į krokodilo snukį panašumo yra. Gal čia net kokia iškamša, gal iš medžio išdrožta... Gal net fosilija, padėta ant dugno akmenų ir pokštininkų nufotografuota kaip autentiškas šios upės radinys." Tačiau Portsmuto universiteto Žemės ir aplinkos mokslų fakulteto paleobiologijos profesorius Davidas Martillas teigia štai ką.
"Kaukolės vaizdas nėra aiškus – ją dengia tekantis vanduo. Tačiau iš pirmo žvilgsnio tai panašu į ilgą snukį su aštriais dantimis. Panašu į plėšrūną. Tai gali būti ir meška. Vis dėlto yra galimybė, kad tai – gerokai seniau egzistavusio padaro fosilija. Sibire Kreidos periodo sluoksniai ypač turtingi fosilijų – nuo jūros mozazaurų iki sausumos dinozaurų. Vis dėlto, - pridūrė jis, - kodėl gi tie vyručiai nepaėmė tos galvos? Būtų galima ją apžiūrėti. To aš nesuprantu. Tad visai gali būti, kad tai – pokštas." Tokios tad ekspertų nuomonės iki pasirodant šiai vaizdo medžiagai. O joje – skubiai surengtos mokslinės ekspedicijos dalyvių filmuoti krokodilo galvos kadrai. Prie radinio rusų mokslininkai nuskrido sraigtasparniu. Vaizdo siužete aiškiai girdėti jų komentaras rusų kalba: "Labai aiškiai apčiuopiamos dantų briaunos, – liesdamas krokodilo nasrus primenančią struktūrą komentuoja vienas ekspedicijos narių. – Erozijos procesai taip tiksliai akmens nenugludintų. Dantų briaunos labai aiškios. Akivaizdu, kad tai – kažkokio gyvūno žandikaulis. Be to, labai tiksliai susineria viršutiniai ir apatiniai dantys." Vaizdo siužetas
.
|