Ateivių medžiotojų triumfas: Marse rado Stounhendžą

Ši vietovė kaimyninėje planetoje buvo praminta „Marshendžu“, o sąmokslo teorijų kūrėjai suskubo skelbti versijų, esą akmenis ten tvarkingai sustumdė ateiviai. Originalią nuotrauką, kurioje tai buvo pastebėta, rasite čia. „YouTube“ įkeltame vaizdo įraše vienas ateivių medžiotojas dėsto savo pasvarstymus apie šį atradimą: „Šioje vietovėje yra kažkas keisto, ji atrodo labai panašiai į mistiškuosius Stounhendžo akmenis. Ar Stounhendžo statytojai buvo apsilankę Marse ir pastatė tą patį ten? Ar jie buvo apsilankę pas mus ir išmokė, kaip pastatyti tokius dalykus bei to paties pamokė seniai išnykusias būtybes Marse? O gal tai tik dar viena Marso iliuzija?“ Garsus šios srities tyrėjas Nigelis Watsonas, parašęs knygą apie NSO tyrimus, svarstė, jog šis atradimas yra ypač svarbus tiems, kurie tiki, kad senovinius statinius, tokius kaipStounhendžas, surentė ateiviai. „Piramides primenančios struktūros ne kartą pastebėtos Marse ir buvo siejamos su piramidėmis Žemėje. Dabar „Marshendžas“ suteikia ryšį su dar ankstesniais priešistoriniais statiniais. Skeptikams nepavyko paneigti šių teorijų, o „Marshendžo“ atradimas suteikia dar stipresnį pagrindą teigti, jog Saulės sistemą anksčiau buvo aplankę astronautai ir tai turėjo ilgalaikę įtaką žmonijos istorijai“, – teigė N.Watsonas. Visgi ekspertai anksčiau ne kartą yra minėję, kad taisyklingas figūras primenančios akmenų struktūros gali susidaryti dėl natūralių procesų, kurie vyksta planetose – taip pat ir Žemėje. Pavyzdžiui, dėl užšalimo ir atitirpimo ciklų iš nuosėdų pamažu gali susiformuoti rieduliai, kurie slinkdami šlaitu suformuoja taisyklingos formos struktūras. Arizonos universiteto hidrologijos departamento mokslininkas Jeffrey Kargelis savo knygoje apie Marse vykstančius procesus rašė: „Kalvotos vietovės Marse, ko gero, glaudžiai susijusios su amžinojo įšalo „akmenų ratais“ ir kitomis struktūromis Žemėje. Surūšiuoti akmenų ratai ir kalvos susidaro ekstremaliomis poliarinėmis sąlygomis, kur tirpimo procesai vyksta minimaliai. Vien dėl to turėtume neskubėti daryti išvadų dėl procesų Marse.“ Stounhendžas, manoma, buvo pastatytas apie 3100 m. prieš mūsų erą. Jį sudaro ratu išdėstyti didžiuliai akmeniniai žiedai. Didžiausios megalitinės sistemos išorinio žiedo skersmuo siekia apie 30 metrų, už jo yra žiedo formos pylimas, dar toliau – apvali duobė. Kas ir kodėl pastatė Stounhendžą nėra aišku, bet vyrauja nuomonė, kad jis buvo naudojamas religinėms ceremonijoms arba astronominiams stebėjimams. Anksčiau šį mėnesį archeologai paskelbė už kelių kilometrų nuo Stounhendžo aptikę dar vieną akmenų struktūrą, kuri galėjo būti suręsta prieš 4,5 tūkst. metų.

Ateivių neslepia