Matematikos guru apskaičiavo pasaulio pabaigos tikimybes: jei nesidaugintume kaip triušiai, dar būtų pusė bėdos, bet dabar - „mūsų laikas eina į pabaigą“

Ir jeigu tai skamba bauginamai – tai dar ne pabaiga: tokią pačią tikimybę užlipti ant žmonijos išnykimą sukelsiančios minos jis nurodo apskritai bet kuriems metams šiame šimtmetyje, rašo „The Sun“.

Savo moksliniame darbe, kurį galima perskaityti „ArXiv“ svetainėje, F.Simpsonas rašo: „Esminė mūsų išvada yra ta, kad kasmetinė globalinės katastrofos rizika šiuo metu yra didesnė, nei 0,2 proc.“

„Metais, kai „Leicester City“ futbolo klubas buvo karūnuotas Premier lygos čempionais, privalome prisiminti, kad tokio retumo įvykių neįmanoma numatyti, tačiau jų negalima ir ignoruoti“, – rašė F.Simpsonas.

Jo skaičiavimai grindžiami ankstesne teorija, pavadinta „Pasaulio pabaigos argumentu“. Pagal šią teoriją, esame maždaug žmonijos istorijos pusiaukelėje.

Statistikos guru leidiniui „The Sun“ pareiškė, kad jau gimė maždaug 100 mlrd. žmonių, o dar maždaug toks pats kiekis atvyks į šį pasaulį iki mūsų rūšies išnykimo.

Bet žmonės dabar dauginasi kur kas greičiau nei bet kada istorijoje. Tai reiškia, kad mes link savo egzistencijos finišo judame neįtikėtinu greičiu, kuris vis didėja.

„Tai, kad gaminame tiek daug žmonių, kelia rimtą nerimą, nes tai reiškia, kad išlaikant tokį patį dauginimosi greitį mūsų laikas eina į pabaigą“, – sakė matematikas.

Bet ne viskas F.Simpsono skaičiavimuose yra vien juoda. Jis paprieštaravo ankstesniam tyrimui, kuris buvo nurodęs, kad tikimybė žmonijai išnykti iki XXI a. pabaigos yra 50 procentų.

Anot jo, tikimybė, kad sulauksime 2100 metų šventimo, yra maždaug 87 procentai. Jo skaičiavimų duomenys dera su ankstesniais skaičiavimas, pagrįstais „istorinių civilizacijų ilgaamžiškumu“ ir rodo, kad žmonija turėtų egzistuoti dar maždaug 700 metų.

„Tai šiek tiek slegia. Bet turiu kosmologinio išsilavinimo pagrindus ir žinau, kad bet kokiu atveju esame pasmerkti išnykti per 5 mlrd. metų, nes neturime jokios vilties iš šono stebėti Saulės mirties. Aiškiai suvokiu, kad egzistencija turi apibrėžtą pabaigą“, – sakė F.Simpsonas.

Bet matematikas teigia, kad jo tyrimo rezultatai nėra priežastis nusiminti ir ragina žmoniją imtis aktyvių veiksmų, didinančių išlikimo tikimybę.

„Turėtume pasistengti tapti ilgai egzistuojančia civilizacija, kaip ir pavieniai asmenys siekia tapti ilgaamžiais. Turėtume savo civilizacija rūpintis taip, kaip kai kurie žmonės rūpinasi savo sveikata“, – sakė statistas.

Praėjusiais metais F.Simpsonas panašiais matematiniais metodais apskaičiavo, kad nežemiškos gyvybės formos tikriausiai yra baimę varantys milžiniški, už žmones smarkiai didesni sutvėrimai.