| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulio paslaptys |
Kokią ateitį mokslininkai žada žmonijai: nuo kosmoso kolonizavimo iki branduolinės apokalipsės
|
(
(
|
Įvairiausios technologijos sparčiai veržiasi į mūsų buitį. Į klausimą, ar naudosime dėvimas technologijas emocijų kontrolei, Masačiusetso technologijos instituto kompiuterių laboratorijos direktorė Rosalinda Picard teigia, kad emocijos kuria biocheminius ir elektrinius signalus, kurie pasiekia kiekvieną mūsų kūno organą ir leidžia, pavyzdžiui, stresui paveikti mūsų fizinę ir protinę sveikatą. Ant kūno dėvimos technologijos leidžia įvertinti šių signalų pobūdį per ilgus laiko tarpus. Ateinantį dešimtmetį šios technologijos rodys asmeninę oro sąlygų įtaką mūsų sveikatai priklausomai nuo streso, miego trukmės ir socialinio bei emocinio aktyvumo, 80 proc. padidins tikimybę būti sveikesniam ir laimingesniam, reguliuos miego trukmę ir mažins stresą, 60 proc. sumažins širdies priepuolio tikimybę. Per sekančius 20 metų dėvimos technologijos ir jų analizė gali iš esmės sumažinti psichines ir neurologines ligas. Medikai jau keičia vienas žmogaus kūno dalis kitomis. O ar kada nors galėsime pakeisti visus žmogaus kūno audinius? Masačiusetso technologijos instituto profesorius Robertas Langeris pastebi, kad daugiau nei prieš du dešimtmečius jis rašė (Dirbtiniai organai, „Scientific American“, 1995 m. rugsėjis) apie kuriamą dirbtinę kasą, plastinius audinius, dirbtinę odą ir elektroniką, kuri leidžia akliesiems matyti. Visa tai įvyko, tapo prieinamais produktais arba vyksta jų klinikiniai bandymai. Visiškai tikėtina, kad per keletą ateinančių šimtmečių beveik kiekvienas žmogaus kūno audinys galės būti pakeistas. Audinių kūrimas arba regeneravimas, ypač smegenų, kurie yra labai sudėtingi ir dar ne visiškai suprantami, pareikalaus didelių tyrimų. Yra viltis, kad tyrimai šioje srityje pakankamai greitai padės įveikti Parkinsono, Alzheimerio ir kitas smegenų ligas. Lytinis dauginimasis yra labiausiai paplitęs reiškinys Žemėje, nepaisant to, kad krikščionys jį laiko gimtąja nuodėme. Jis suteikia pranašumą prieš nelytišką dauginimąsi išgyventi. Tai ar išnyks seksas? Stanfordo universiteto biomokslų centro direktorius Henris Greely'is sako, kad ne, bet seksas vaikų pradėjimui taps daug retesnis. Per 20 – 40 metų galėsime gauti kiaušinėlių ir spermos iš kamieninių ląstelių, galbūt net iš tėvų odos ląstelių. Tai leis nustatyti embrionų genetines ligas ir genomo pakeitimus tiems, kurie norės redaguoti gemalus. Taigi, pasaulio mokslininkai optimistiškai vertina žmonijos ateitį. Nebijokime ateities, nes ji greitai ateina. Žmonijos ateitis priklauso ne tiek nuo žmonių sumanumo, kiek nuo jų sąžinės.
| |||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
