Vėl „iššifruotas“ Voiničiaus rankraštis. Ir vėl nesėkmingai

Pasak jų, Gibbso sprendimas – žinomų faktų ir neįrodomų tvirtinimų mišinys.

Iliustruotą Voiničiaus rankraštį nežinoma kalba parašė nežinomas autorius. Pergamentas, ant kurio parašyta knyga, datuojamas 1404–1438 m., nors tai nereiškia, kad tekstas negalėjo būti surašytas daug vėliau. Rankraštis pavadintas vardu Telšiuose gimusio lenkų bibliofilo ir antikvaro Wilfrido Voynichiaus, kuris 1912 metais įsigijo jį iš jėzuitų miestelyje netoli Romos. Dabar rankraštis saugomas Jeilio universiteto biliotekoje.

Knygoje išliko 240 puslapių (prarasti mažiausiai 32), ir beveik kiekviename yra iliustracijų. Nors piešiniai teksto iššifruoti nepadėjo, jais remiantis, knygą pavyko suskirstyti į keletą skyrių. Pavyzdžiui, kiekviename „botanikos“ skyriaus puslapyje yra vieno ar kelių augalų piešiniai. „Astronomijos“ skyriuje vaizduojamos diagramos su Mėnulio, Saulės ir zodiako ženklų atvaizdais. „Biologijos“ – tekstas „apteka“ žmonių atvaizdus, dažniausiai – besimaudančias nuogas moteris. „Farmacijos“ skirsnyje – augalų dalių ir vaistininkų indų aprašai.

Nuo Pirmojo Pasaulinio karo laikų daugelis kriptografijos mėgėjų ir profesionalų stengėsi iššifruoti rankraščio tekstą, tačiau kol kas niekam to atlikti nepavyko. Vieną iš pirmųjų teorijų 1921 metais pasiūlė amerikietis kriptografijos specialistas Williamas Newboldas. Jis manė, kad regimas rankraščio tekstas yra beprasmis, tačiau kiekviena raidė susideda iš mažyčių ženklų, kuriuos galima įžiūrėti tik padidinus vaizdą. Vėliau kitas tyrėjas Johnas Stojko tvirtino, kad rankraštis buvo parašytas ukrainietiškai, nenaudojant balsių. Jau XXI amžiuje Jamesas Finnas spėjo, kad rankraštyje vizualiai užkoduotas tekstas ivritu.

Dabar tekstą iššifruoti pabandė istoriku save vadinantis Nicolas Gibbsas. Jis tvirtina, kad rankraštis yra moteriškų ligų gydymo žinynas, o tekstas joje — lotyniškos santrumpos. Kaip savo hipotezės patvirtinimą jis pristatė dviejų teksto eilučių „dešifravimą“. Tačiau viduramžių lotynų kalbą išmanančių specialistų jo teiginiai neįtikino. Kaip sakė Amerikos viduramžių akademijos direktorė Lisa Fagin Davis, „iššifruotas“ tekstas buvo gramatiškai nekorektiškas ir sudarytas iš beprasmių frazių.

Gibbsas iškėlė prielaidą, kad kažkur rankraščio tekste turi būti rodyklė, santrumpų dešifravimo raktas. Tačiau istorikas mano, kad rodyklė yra prarastuose rankraščio puslapiuose. Kitų tokios rodyklės egzistavimo įrodymų jis nepateikė.

Gali būti, kad Voiničiaus rankraštis išties yra traktatas apie moters sveikatą, kaip spėjo Gibbsas, tačiau ir tada jo negalima vadinti atradėju. Kiti tyrinėtojai ir kriptografai, tarpusavyje susieję augalų, besimaudančių moterų ir astrologijos diagramų atvaizdus, tokią hipotezę jau kėlė ir anksčiau. Gibbso hipotezei patikimumo neprideda ir faktas, kad iki šio straipsnio publikavimo jis nebuvo žinomas nei profesionalių Voiničiaus pergamento tyrėjų bendruomenėje, nei tarp rankraščio dešifravimu užsiimančių kriptologų mėgėjų.

O ir šiaip, plačiajai visuomenei Gibbsas žinomas ne kaip mokslininkas, o kaip televizijos scenarijų ar šou kūrimo mokymo vadovo autorius. Amazon aprašyme nurodyta jo profesija — scenarijų redaktorius, rengęs scenarijų kūrimo meistriškumo pamokas, o dabar kuria dvi televizijos dramas su nepriklausomais prodiuseriais. Gal Voiničiaus rankraščio tyrimai taps dar vieno scenarijaus pagrindu?

E. Rusakova
nplus1.ru