Prie Atlantidos mito prisidėjo ir tikras cunamis

Cunamis, kuris pasiekė dabartinio Izraelio krantus, galėjo būti legendos apie Atlantidą pradžia, rašo „LiveScience“.

Nauji aiškinimai apie praeities nelaimę galėtų padėti suvokti galimą ateities nelaimių potencialą, teigia nuomonę pristatantys tyrėjai.

Šiuo metu apie 200 kilometrų nuo Graikijos krantų yra mažytis apvalus Santorini salynas, kuris iki bronzos amžiuje įvykusio ugnikalnio išsiveržimo buvo viena didelė sala. Esama svarstymų, kad kaip tik šių salų istorija galėjo tapti legendos apie Atlantidą pagrindu. Pasak Platono, Atlantidos sala nuskendo vandenyne.

Manoma, kad ugnikalnio išsiveržimas ir sekęs cunamis prie legendos prisidėjo ir tuo, kad sunaikino ir tikrą civilizaciją.

Istorikai iki šiol neatranda tiesioginių priežasčių, kodėl Mino civilizacija, Viduržemio jūros regione klestėjusi maždaug 2700–1450 m. pr. Kr., (joje sukurtas mitas apie Minotauro labirintą) sunyko, o teiginiai, kad tai įvyko dėl milžiniško ugnikalnio išsiveržimo, dešimtmečiais nebuvo įrodyti.

Šiandien mokslininkams pavyko įrodyti, kad užliejęs cunamis keliavo apie 1000 km nuo dabartinių Santorinio salų iki Izraelio pakrantės. Tai pavyko ištyrus surinktas uolienų nuolaužas, kurios buvo iškastos iš beveik 20 metrų gilumo duobės Izraelio pakrantėje.

Tarp iškastų uolienų aptikta ir 40 cm nuosėdų, kurių amžius sutampa su Santorinio ugnikalnio išsiveržimu. Tarp nuosėdų aptikta ir daugybė jūros dugno nuosėdų – paprastos audros tokių kiekių neišmeta į pakrantę.

Mokslininkai teigia, kad patvirtinti ar paneigti Atlantidos mitą nebuvo šio tyrimo užduotis, tačiau tikina, kad cunamis iš tiesų labai stipriai paveikė pakrančių gyventojų gyvenimus.

„Nors Atlantida yra mitas ir legenda, ji buvo sukurta remiantis tų žmonių patirtimis“, – teigia Beverly Goodman, jūrų archeologė iš Izraelio Jūrų mokslų instituto.

Mokslininkų kasinėjimų rezultatai paskelbti spalio mėnesio „Geology“ žurnale.