Artinasi „Kinijos šokas“. Kas vyksta

Kinija, siekdama išspręsti ekonomines problemas, didina prekių gamybą, gerokai viršydama vidaus paklausą. Pasaulio šalys antrą kartą patirs Kinijos importo antplūdį, rašo „The Wall Street Journal“.

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje pasaulio ekonomika patyrė „Kinijos šoką“ – pigių Kinijoje pagamintų prekių importo bumą. Ekonomistai mano, kad netrukus turėtume tikėtis šio laikotarpio pasikartojimo, atpasakoja pagrindinę „The Wall Street Journal“ straipsnio mintį RBC.

Pekinas, siekdamas atgaivinti lėtėjantį ekonomikos augimą, dvigubai didina eksportą, o gamyklos jau dabar gamina daugiau automobilių, prietaisų ir buitinės elektronikos nei reikia vidaus rinkai. Kinijos bendrovės, besiremiančios vyriausybės paskolomis, persotina užsienio rinkas produktais, kurių negalėtų parduoti vidaus rinkoje. Kartą tai padėjo Kinijai išlaikyti mažą infliaciją, tačiau kai kurie ekonomistai tikisi, kad antrą kartą defliacinis poveikis bus dar stipresnis.

JAV, ES ir Japonija nenori, kad pasikartotų 2000-ųjų pradžios situacija, kai Kinijos importo bumas sunaikino daugelį vietos pramonės šakų, rašoma leidinyje. Dėl pirmojo „Kinijos šoko“ 1999-2011 m. JAV neteko daugiau kaip 2 mln. darbo vietų, nes baldų, žaislų ir drabužių gamintojai nesugebėjo konkuruoti. Vakarų šalys skyrė milijardus dolerių strateginėms pramonės šakoms remti ir įvedė arba grasina įvesti muitus importui iš Kinijos.

Jei situacija pasikartotų, manoma, kad naujasis „Kinijos šokas“ bus kitoks; dabar Vakarų šalių nuogąstavimai yra fundamentalesni, nes Kinija konkuruoja aukštųjų technologijų produktų – automobilių, kompiuterinių lustų ir sudėtingos inžinerijos – gamybos srityje, t. y. didesnės pridėtinės vertės pramonės šakose, kurios laikomos svarbiomis technologinei lyderystei.