Dramatiškas atsakas. JAV jau žino, kaip reaguos į Rusijos branduolinę ataką

JAV prezidento Joe Bideno administracija 2022 metų pabaigoje sudarė darbo grupes, kurios parengtų veiksmų planą, atsakant į galimą Rusijos branduolinio ginklo panaudojimą kare prieš Ukrainą. Reakcija turi būti „dramatiška“.

Apie tai pranešė „The New York Times“.

Pastebima, kad 2022 m. spalio mėn. keletą savaičių Baltuosius rūmus buvo apėmusi krizė. JAV prezidento Joe Bideno administracija baiminosi, jog Maskva mūšio lauke gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus. Nes tada Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusijos Federacija gali panaudoti „branduolinį ginklą“ prieš Ukrainą.

Pasak JAV pareigūno, perimti pokalbiai parodė, kad pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos kariuomenėje prasidėjo dažni pokalbiai apie branduolinio arsenalo panaudojimą.

Labiausiai nerimą keliantis perimtas pokalbis parodė, kad vienas aukščiausių Rusijos kariuomenės vadų tiesiogiai diskutavo apie galimybę smogti taktinį branduolinį smūgį.

CŽA pareiškė JAV prezidentui, kad jei Ukrainos kariškiai prasiveržs per Rusijos gynybos linijas ir bandys susiigrąžinti Krymą, branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė gali išaugti iki 50% ar net daugiau.

„Tai yra branduolinis paradoksas. Kuo sėkmingiau ukrainiečiams pavyks atremti Rusijos invaziją, tuo didesnė tikimybė, kad V. Putinas grasins panaudoti bombą“, – generolas M. Milley sakė NYT.

Leidinio šaltinių teigimu, Baltųjų rūmų susirūpinimas buvo toks didelis, kad darbo grupės susirinko nustatyti, koks galėtų būti JAV atsakas.

J. Bidenas manė, kad atsakas turėtų būti „nebranduolinis“, tačiau reakcija, pasak JAV prezidento administracijos atstovų, turėjo būti dramatiška – tikriausiai „konvencinė ataka prieš branduolinius ginklus paleidusius dalinius“.

Baltieji rūmai manė, kad branduolinio ginklo panaudojimas atsakant į išpuolį gali išprovokuoti V. Putiną ir kitas autoritarines valstybes griebtis branduolinio arsenalo.

CŽA direktorius Williamas Burnsas 2022 metų lapkritį susitiko su Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovu Sergejumi Naryškinu.

NYT pažymi, kad W. Burnsas atėjo įspėti, kas nutiks Rusijai, jei ji panaudos branduolinį ginklą, o S. Naryškinas, matyt, tikėjo, kad CŽA direktorius buvo išsiųstas derėtis dėl paliaubų sutarties, kuri užbaigtų karą. Tada jis pasakė W. Burnsui, kad bet kokios tokios derybos turi prasidėti suprantant, kad Rusija turės teisę pasilikti bet kurią šiuo metu jos kontroliuojamą teritoriją.

W. Burnsui prireikė šiek tiek laiko, kad išsklaidytų S. Naryškino įsitikinimą, jog JAV yra pasirengusios „parduoti Ukrainos teritoriją dėl taikos“. W. Burnsas paaiškino, ką JAV ir jų sąjungininkės padarys Rusijai, jei V. Putinas įvykdys savo branduolinius grasinimus.

„Aš aiškiai pasakiau, kad tai turės rimtų pasekmių Rusijai“, - sakė W. Burnsas.

Pareigūnai nepatikslino, ką konkrečiai CŽA vadovas kalbėjo apie Amerikos atsako pobūdį, rašo NYT.

„S. Naryškinas prisiekė, kad V. Putinas neketina panaudoti branduolinio ginklo“, – pridūrė W. Burnsas.