„Tai labai supykdys Kremlių.“ Rusija grasina Armėnijai. Kas įvyko

Rusijos valdžia mano, kad artėjantis Armėnijos, ES ir JAV susitikimas balandžio 5 d. yra nukreiptas prieš Rusijos Federacijos interesus, sakė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

„Tokie įvykiai kelia susirūpinimą Rusijoje, nes JAV ir ES atstovai mūsų partneriams tiesiogiai sako, kad jų pagrindinis dėmesys yra išskirtinai prieš Rusiją. Būtent tai jie sako atviru tekstu“, – savo „Telegram“ kanale rašė ji.

Ji pabrėžė, jog tokie susitikimai kelia susirūpinimą daugumai regiono šalių, nes jos nesiryžta siekti taikos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, o „įsileidžia Vakarus su jų itin destruktyviu požiūriu į Pietų Kaukazą“.

Anot jos, tokių renginių reikia antirusiškai linijai, ryšių su Maskva griovimui ir destruktyviam  saugumo bei ekonominio bendradarbiavimo poveikiui.

„Kodėl oficialusis Jerevanas apsimeta, kad nesupranta, apie ką kalbama? Juk viso pasaulio akyse Armėnija paverčiama itin pavojingų kolektyvinių Vakarų planų, visiškai prieštaraujančių esminiams armėnų tautos interesams, įgyvendinimo instrumentu“, – pridūrė M. Zacharova.

Kovo pradžioje Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas pareiškė, kad Jerevanas svarsto galimybę įstoti į Europos Sąjungą.

A. Mirzojano teigimu, Armėnija plečia partnerių ir sąjungininkų sąrašą, atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais šalis susidūrė per pastaruosius kelerius metus, o žmonės pasirinko demokratinį vystymosi kelią.

„Giliname santykius su ES ir JAV, kartu išlaikydami tradicinius ryšius arba, pavyzdžiui, žvelgdami į Rytus. Mes kuriame santykius su Indija“, – sakė A. Mirzojanas. Jis pridūrė, kad vienas iš prioritetų – santykių su kaimynais sutvarkymas.

Anksčiau respublikos parlamento pirmininkas Alenas Simonianas pareiškė, jog Armėnijos valdžia yra pasirengusi žengti eurointegracijos kursu ir ketina toliau stiprinti santykius su Europos Sąjunga, kad ateityje šalis galėtų tapti kandidate į ES. 

Savo ruožtu Europos Parlamento narys Andrius Kubilius paragino ES parengti laipsnišką strategiją, kuria būtų siekiama suartėti su Armėnija, įskaitant suteikimą respublikai kandidatės į ES statusą. A. Kubiliaus teigimu, kadangi premjeras Nikola Pašinianas savo geopolitinį kursą pasuko ES link, sąjunga Armėniją turi laikyti „Europos šeimos dalimi“.

Kartu parlamentaras perspėjo, kad šie siekiai supykdys Kremlių, kuris gali bandyti daryti įtaką respublikos saugumui ir ekonomikai. „Todėl Armėnijai reikia tvirtų saugumo garantijų iš ES ir Vakarų demokratijos. Taip pat ES turi būti pasirengusi neutralizuoti Rusijos galimus ekonominius iššūkius“, – pabrėžė A. Kubilius.

2023 m. spalį N. Pašinianas pareiškė, kad „Armėnija yra pasirengusi būti taip arti Europos Sąjungos, kiek Europos Sąjunga laiko įmanoma“. Nuo 2021 m. kovo mėn. tarp respublikos ir ES galioja Visapusės ir sustiprintos partnerystės susitarimas. Pagal jį Armėnijos valdžia įsipareigoja reformuoti teisingumo ir policijos sistemas, rinkimų kodeksą, intensyvinti kovą su korupcija, padaryti valdymą atskaitingesnį ir skaidresnį bei priartinti ekonomikos srities standartus prie europinių.

Nuo 2023 m. vasario mėn. Armėnijoje veikia ES civilinė misija konfliktui su Azerbaidžanu išspręsti.