Jie atsisakė. Smūgis Rusijai. Nelauktas žingsnis iš Kinijos „draugų“

Kinija nėra suinteresuota statyti automobilių gamyklas Rusijoje, o mieliau eksportuoja į šalį automobilius, kuriuos gamina pati. Apie tai trečiadienį pranešė UAB „AvtoVAZ“ prezidentas Maksimas Sokolovas.

Pasak jo, Kinijos prekės ženklai vykdo „agresyvią“ kainų plėtrą Rusijos automobilių rinkoje, kuri, prasidėjus karui ir sankcijoms, prarado pagrindinius Vakarų tiekėjus.

Kinijos prekių ženklai „nesidomi ir nemato paskatos lokalizuoti savo gamybą Rusijoje, o tai duotų Rusijos komponentų pramonei papildomų užsakymų“, – sakė M. Sokolovas (jį citavo „Kommersant“).

„AvtoVAZ“ vadovo teigimu, nemažai į Rusiją atkeliavusių rytietiškų prekių ženklų jaučia atsarginių dalių trūkumą, o autoservisai sunkiai užsisako reikiamas detales automobilių priežiūrai ir remontui.

Kinijos automobilių įmonėms neapsimoka investuoti į gamybos RF plėtrą, joms reikia atsikratyti savo produkcijos pertekliaus, todėl didinamas eksportas, taip pat ir į Rusiją. Kinijos prezidento Xi Jinpingo politika skatinti pramoninę gamybą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo iš Vakarų šalių ir aktyvus Kinijos vairuotojų perėjimas prie elektromobilių, paskatino automobilių su vidaus degimo varikliais (ICE) perprodukciją. Elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai 2023 metais augo 38%, o bendras automobilių pardavimų augimas buvo gerokai mažesnis – 12%. Dėl to automobilių sektorius kenčia nuo ICE transporto priemonių pertekliaus.

Praėjusiais metais Kinija automobilių eksportu aplenkė Japoniją, Rusija tapo pagrindine jų pirkėja.

„Autostat“ duomenimis, pernai kas antras Rusijoje parduotas automobilis buvo kiniškas, o gruodį automobilių iš Kinijos dalis siekė 61 proc. Metų pabaigoje apie trečdalį rinkos užėmė „AvtoVAZ“, o likusią dalį sudarė kiti rusiški prekių ženklai ir iš Rusijos išvykusių įmonių gaminiai, kurie liko sandėliuose arba buvo įvežti per paralelinį importą.

Vidaus automobilių gamyba 2023 metų pabaigoje siekė 537 tūkst. vnt. Ir nors, palyginti su pirmaisiais karo metais, produkcijos apimtys išaugo 19%, palyginti su prieškariu 2021 m., „Rosstat“ užfiksavo 60% kritimą.