„Vokietijos ginkluotąsias pajėgas paliko apie 1,5 tūkst. karių.“ Kas vyksta

Vokietijos valdžia ruošiasi didinti Vokietijos kariuomenės kovinį pasirengimą susidoroti su senais ir naujais iššūkiais, šie pokyčiai bus pati radikaliausia karinė reforma per 35 metus – nuo ​​Šaltojo karo pabaigos, rašo „Financial Times“.

„Tai esminė reforma <...>. Mūsų tikslas – atstatyti Bundesverą taip, kad jis būtų geriausiai pasirengęs apsiginti karo atveju. Niekas neturėtų galvoti apie ataką NATO teritorijoje – tai mes [norime] perteikti“, – sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

Esminis klausimas, anot jo, yra šaukimas į kariuomenę. Gynybos ministerija artimiausiomis savaitėmis pateiks pokyčių modelį. Vokietija tikriausiai perims vadinamąjį Skandinavijos modelį, kuris numato savanorišką ir lyčių atžvilgiu neutralią karinę tarnybą, pavyzdžiui, įdiegtą Švedijoje.

Leidinio teigimu, karinė vadovybė ir Vokietijos gynybos ministerija jau kelis mėnesius planavo reformas, stebėdamos Rusijos ir Ukrainos konfliktą. Dėl reformų kibernetinės operacijos bus lygiavertės sausumos, oro ir jūrų pajėgų, o keturios ginkluotųjų pajėgų sudedamosios dalys turės vieną operatyvinę vadovybę.

Dabar Bundesveras yra viena didžiausių NATO armijų, turinti 182 tūkstančius karių, tačiau, pažymima leidinyje, išplėsta jos struktūra atima iš ginkluotųjų pajėgų galimybę atlaikyti strateginius iššūkius, su kuriais susiduria Berlynas ir NATO sąjungininkai.

Reformos leis kariuomenei greitai priimti sprendimus ir sukurti aiškesnius, tiesioginius santykius tarp kariuomenės, vyriausybės ir NATO sąjungininkų.

Kaip matyti iš Bundestagui pateikto metinio pranešimo apie padėtį Vokietijos kariuomenėje, 2023 metais Vokietijos ginkluotąsias pajėgas paliko apie 1,5 tūkst. karių, dėl ko bendras jų skaičius sumažėjo iki 181,5 tūkst. Iki 2030-ųjų pradžios šalis planuoja padidinti karių skaičių iki 203 tūkst., tačiau kol kas komplektavimas vyksta lėtai.