Kakava kaip naujas bitkoinas. Šešios priežastys, dėl kurių natūralus šokoladas virsta prabangos preke turtuoliams

Tikriausiai matėte naujienų antraštėse, kad netrukus šokoladas greitai gali gerokai pabrangti dėl blogo derliaus Afrikoje. Tad, per kovo mėnesį situacija pasiekė kraštutinumą — ir, galbūt, šokolado šiais metais nebus iš viso.

Naujausiais prekybos duomenimis, tonos kakavos pupelių kaina pasiekė absoliutų rekordą, įveikdama 10 000＄/t lygį. Vos prieš mėnesį kakavos pupelės kainavo 5000＄, o pernai kaina neviršijo 2500＄.

Internete juokaujama, kad kakavos pupelės — naujas bitkoinas. Panagrinėjus atitinkamus grafikus, matome, kad investicijos į kakavos pupelių ateities sandorius per metus duotų daugiau „iksų“, nei S&P 500, Nikkei 225, Nasdaq 100 ir Euro Stoxx 50 kartu paėmus.

Ekspertai įvardina iš karto kelis tokio kilimo faktorius.

1. Grybelio epidemija Ganoje, kuri ilgainiui išplito po visą Dramblio Kaulo Kranto respubliką. Vaistų nuo grybelio pasaulyje nėra, todėl augalai ir toliau masiškai žūva, o paklausa auga ir šiais metais, prognozuojama, viršys pernai metų lygį.
2. Dramblio Kaulo Kranto ir Ganos valdžia stipriai kontroliuoja vietines kakavos rinkas, nustatydama oficialias kainas fermeriams. Tokia rinkos svyravimų praktika fiksuoja pajamas išankstiniais derliaus pardavimais, tačiau atima galimybę gauti naudą iš staigių kainų augimų rinkoje. 2023–2024 metų sezone Dramblio Kaulo Kranto ūkininkai fiksuoja 1000 Centrinės Afrikos frankų (~1,63＄) kainą už kilogramą, kas yra 70％ žemiau didmeninių kainų. Tokia fiksuotos ir rinkos kainos disproporcija sukelia smarkų paklausos ir pasiūlos neatitikimą pasaulio rinkose. Bloomberg prognozuoja, kad šis disbalansas gali sukelti 300 000 ‒ 500 000 tonų kakavos pupelių deficitą. Jei tokios prognozės pasitvirtintų, tai būtų didžiausias produkcijos deficitas per pastaruosius 65 metus, o gal ir per visą šios ūkio šakos istoriją.

 

3. Be paklausos ir pasiūlos problemų aiški ir rinkos kaitimo dėl prekių spekuliantų problema. Nemažai fondų, besispecializuojančių prekių rinkų spekuliacijose, šiais metais nemenkai išaugo. Pavyzdžiui, Londono ACP (biržos pajų investicinis fondas) per kelis mėnesiu išaugo 18,2％. Ir jei prekių biržos žaidėjai džiaugiasi viršpelniais, tai gamintojai ima veržtis diržus. Hershey’s, vienas iš stambiausių šokolado produkcijos gamintojų pasaulyje, jau pranešė apie pardavimų sumažėjimą 6,6％ ir būtinybę didinti pagrindinės produkcijos linijos prekių kainas.
4. Financial Times analitikai pažymi, klimato krizės, o konkrečiai, El Niño fenomeno vaidmenį. Jis keičia Ramiojo vandenyno vėjus, sustiprindamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų keliamą globalų atšilimą ir papildomai pakeldamas temperatūrą. Visa tai sukėlė anomalius kritulius Vakarų Afrikos ūkiuose — norma buvo viršyta dvigubai, ir regione tapo gerokai drėgniau. Dramblio Kaulo Krante įvyko dešimčių žmonių gyvybes nusinešę katastrofiški potvyniai, po kurių prasidėjo smarki sausra. Tokiomis sąlygomis tikėtis didelio kakavmedžių derlingumo neverta.
5. Neapsieita ir be kriminalo. Pastaruoju metu Vakarų Afrikos šalių fermeriai susiduria su nelegalia aukso gavyba užsiimančiomis vietinėmis organizuotomis nusikaltėlių grupuotėmis. Ginkluoti banditai užgrobia teritoriją, išvalo ją „juodoms kasykloms“, iškirsdami kakavmedžius, o taip pat apnuodydami orą ir dirvą toksiškais chemikalais. Vietinė policija ir reguliatoriai į žemdirbių skundus įprastai nereaguoja, o po poros mėnesių, kai aukso gavyba nutraukiama ir ginkluotos grupuotės pasitraukia, lieka dyka ir naudojimui nebetinkama žemė. Ekspertų vertinimu, vien 2022 metais buvo prarasta ~20 000 hektarų žemės. Fermerių žemės užgrobimo problema aktuali iki šiol. Ne menkesnę žalą daro ir kakavos pupelių kontrabanda.
6. Kainų augimą paveikė ir įtempta geopolitinė situacija kaimyniniuose regionuose. Dėl Izraelio karinių veiksmų prieš HAMAS, o konkrečiai, incidentų Adeno įlankoje, susijusių su Jemeno hučių vykdomais prekybinių laivų užpuolimais Raudonojoje jūroje, geroka pabrango frachtas. Tai papildomai spaudžia tiekimo grandines. Dėl padažnėjusių tiekimo problemų iš Vakarų Afrikos, kai kurie gamintojai buvo priversti ieškoti alternatyvių žaliavos tiekėjų Ekvadore ir Indonezijoje, tačiau jų gamybinių pajėgumų paklausai patenkinti neužteko. Tokių neapibrėžtumų kontekste Dramblio Kaulo Krantas priėmė sprendimą pristabdyti 2024/2025 metų eksporto kontraktus.

Dėl to kakavos pupelių tiekėjai atsidūrė sunkioje situacijoje. Pavyzdžiui, Gana kasmet eksportuodavo kakavos pupelių už daugiau, nei 1 mlrd. dolerių. Kokia situacija bus šiais metais, iki galo nėra aišku — labai gali būti, kad mažėjant eksporto pajamoms, šaliai teks kreiptis į kitas valstybes papildomos humanitarinės pagalbos.

Jau akivaizdu, kad įvykiai Vakarų Afrikoje neišvengiamai atsispindės kainų augimu viso pasaulio prekybos centruose. Tačiau visas aukščiau aprašytas problemas sėkmingai išspręsti negana — pagrindinė krizės priežastis visai kita.

Nebrangaus šokolado prieinamumo pasaulio rinkoje dešimtmečiai tapo uždelsto veikimo bomba šiai ūkio šakai. Kadangi kakavos kaina daug metų buvo stabiliai žema, jos gamyba liko nedidelių Vakarų Afrikos ūkininkų, taip užsitikrinančių minimalias būtinas pajamas, rankose. Tačiau daugumai jų neturėjo finansinių galimybių pajamas reinvestuoti ir ūkius vystyti. Ir tai kritinė problema.

Kitaip nei daugelyje kitų agrarinių sektorių, kakavos gamyba taip ir netapo plantacine industrija, nes toks išplėtimas 1990-ųjų ir 2000-ųjų kainoms – nerentabilus. Gi dabar pasaulio rinka susiduria su dešimtmečiais nepakankamų investicijų augančios šokolado paklausos kontekste pasekmėmis. 2023–2024 metai pasaulio rinkoje paklausa viršija pasiūlą jau trečią sezoną iš eilės, ko nebuvo nuo 1960-ųjų metų pradžios.

Jei tendencija tęsis, tai kakavos pupelių kasmet bus vis mažiau ir mažiau, o kainos toliau augs. Neišvengiamai ateis momentas, kai natūralus produktas virs premijiniu produktu išrinktiesiems. Gi likusiems teks tenkintis pakaitalais palmių aliejaus pagrindu.

republic.ru