Europos Komisija paskelbė 2024 m. pavasario ekonominę prognozę. Kas laukia Lietuvos?

Europos Komisijos pavasario prognozėje numatoma, kad 2024 m. BVP augimas ES sieks 1,0 proc., o euro zonoje – 0,8 proc. Prognozuojama, kad 2025 m. ES BVP padidės iki 1,6 proc., o euro zonoje – iki 1,4 proc. Numatoma, kad infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą ES sumažės nuo 6,4 proc. 2023 m. iki 2,7 proc. 2024 m. ir iki 2,2 proc. 2025 m. Prognozuojama, kad euro zonoje ji sumažės nuo 5,4 proc. 2023 m. iki 2,5 proc. 2024 m. ir iki 2,1 proc. 2025 m.

Už žmonėms tarnaujančią ekonomiką atsakingas vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Pastaraisiais metais susidūrusi su išskirtiniais iššūkiais ES ekonomika išliko stabili ir dabar galime tikėtis, kad ji vėl pradės nuosaikiai augti, o 2025 m. augimas dar labiau paspartės.

Padėtis darbo rinkose ir toliau yra gera, užimtumo lygis aukštas, o privatus vartojimas didėja. Tačiau, didėjant nuolatinei geopolitinei įtampai, pasaulinėje aplinkoje ES ir toliau kyla daug pavojų. Tokioje kintančioje aplinkoje labai svarbu, kad išnaudotume visas turimas galimybes savo atsparumui ir konkurencingumui didinti.

Pirma, valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į tvarias, augimą skatinančias reformas ir investicijas kartu su apdairesne fiskaline politika, kad sumažintų didelius skolos santykius. Antra, turime imtis visų įmanomų priemonių investicijoms skatinti. Priemonė „NextGenerationEU“ jau atlieka svarbų vaidmenį, tačiau galime padaryti daug daugiau, kad paskatintume privačias investicijas – labai svarbu panaikinti tarpvalstybines kliūtis ir užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą. Trečia, turime ir toliau naudotis atviros prekybos modelio teikiama nauda, be kita ko, sudarydami prekybos susitarimus su patikimais partneriais.“

Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni sakė: „Pirmąjį ketvirtį ES ekonomika labai pagyvėjo, o tai rodo, kad po 2023 m., kurie buvo labai sudėtingi, pasistūmėjome į priekį. Kadangi mažėjanti infliacija, atsigaunanti perkamoji galia ir nuolatinis užimtumo augimas skatina privatų vartojimą, tikimės, kad per šiuos ir kitus metus augimas palaipsniui spartės. Panaikinus beveik visas energetikos paramos priemones, valdžios sektoriaus deficitas turėtų sumažėti, tačiau valstybės skola kitais metais turėtų šiek tiek padidėti, o tai rodo, kad reikia fiskalinio konsolidavimo kartu apsaugant investicijas. Mūsų prognozė parengta esant dideliam netikrumui, o netoli namų tebevykstant dviems karams, padidėjo ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika.“

2024 m. pavasario ekonominė prognozė Lietuvai

Lietuvos ekonomika 2023 metais traukėsi – dėl aukštos infliacijos, sumažėjusio vartotojų pasitikėjimo ir sumenkusios išorės paklausos. Smukęs realusis prekių eksportas, žemas realusis atlyginimų augimas ir santaupų didėjimas prisidėjo prie silpnesnių Lietuvos ekonomikos rezultatų. Visgi paslaugų eksportas ir investicijos išliko stiprios, todėl ekonomika 2023 metais smuko tik 0,3 proc.

Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2024 metais sugrįš į augimo trajektoriją ir augs 2 proc. Sumažėjusi infliacija, tebesitęsiantis nominalusis atlyginimų augimas palaikys vartojimą. Planuojama, kad investicijos toliau augs, ypač dėl spartesnių ES investicijų Lietuvoje. Prognozuojama, kad užsienio prekyba, pagrindinių prekybos partnerių ekonomikoms pradedant vėl augti, palaipsniui atsigaus. 2025 metais Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sustiprėti iki 2,9 proc.

Nedarbo lygis ateinančiais metais turėtų išlikti stabilus ir svyruoti ties 6,9–7 proc. riba. Mažesnis į darbo rinką įsiliejančių asmenų skaičius ateityje palaikys žemą nedarbo lygį. Numatoma, kad nominalusis darbo užmokestis augs 7–8 proc. šiais ir kitais metais. Vartotojų kainų infliacija, prognozuojama, sparčiai sumažės – nuo 8,7 proc. 2023 metais iki 1,9 proc. 2024 metais ir 1,8 proc. 2025 metais – dėl sumažėjusių energijos ir kitų prekių kainų. Paslaugų kainų augimas, tebesitęsiant atlyginimų augimui, lėtės šiek tiek lėčiau.

Prognozuojama, kad viešųjų finansų būklė ateinančiais metais prastės. Numatoma, kad viešojo sektoriaus biudžeto deficitas, kuris siekė 0,8 proc. BVP 2023 metais, padidės iki 1,8 proc. BVP 2024 metais. Deficito didėjimą lems augančios valdžios išlaidos, kurios nebus atsvertos atitinkamu mokesčių pajamų augimu. Nepasikeitus išlaidų ir mokesčių politikai, viešųjų finansų deficitas, tikėtina, toliau didės 2025 metais – iki 2,2 proc. BVP. Prognozuojama, kad valstybės skola didės iki 38,9 proc. BVP 2024 metais ir 41,6 proc. BVP 2025 metais.