| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Sukilimas! Jau 5 žuvę. Šalis niokojama. Prancūzija kaltina Azerbaidžaną. Kas vyksta (Video)
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Neramumai archipelage prasidėjo po rinkimų reformos. Vietiniai kanakai sukilo prieš oficialųjį Paryžių. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Padėtis Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos užjūrio teritorijoje, blogėja. Pirmadienį, gegužės 13 d., Prancūzijos parlamentui nubalsavus už konstitucijos pataisas kilo riaušės. Pataisos leis gyventojams, 10 metų gyvenusiems Naujojoje Kaledonijoje, balsuoti vietos rinkimuose. Vietiniai gyventojai bijo prancūzų ekspansijos. Per riaušes jau žuvo mažiausiai 5 žmonės, šimtai buvo sužeisti. Paryžius į Naująją Kaledoniją siunčia beveik 1000 specialiųjų pajėgų karių (be jau veikiančių 1700), o valdžia sieks „griežčiausių bausmių riaušininkams ir plėšikams“. Kas vyksta Naujojoje Kaledonijoje?
Kur yra Naujoji Kaledonija?Naujoji Kaledonija (fr. Nouvelle-Calédonie) – salynas, esantis Ramiajame vandenyne, netoli Australijos ir Fidžio. Jį atrado Jamesas Cookas ir pavadino jo tėvynės – Škotijos, kuri Antikos laikais buvo vadinama Kaledonija, vardu. Naujojoje Kaledonijoje gyvena apie 270 000 žmonių. Tai vietiniai gyventojai – kanakai – ir prancūzų imigrantai. 1946 metais Naujoji Kaledonija gavo Prancūzijos užjūrio teritorijos statusą. Nuo 1987 metų buvo surengti keli referendumai dėl nepriklausomybės. Paskutinis surengtas 2021 metų gruodį, kuriame prieš teritorijos nepriklausomybę nuo Prancūzijos pasisakė 95 proc. žmonių, o rinkėjų aktyvumas siekė 44 proc. Nuo ko prasidėjo riaušės Naujojoje Kaledonijoje ir kas ten vyksta dabar?Prancūzijos parlamente 351 balsu buvo priimtos konstitucijos pataisos, kurios reformuoja rinkimų organus šioje teritorijoje. Įstatymas leis gyventojams, 10 metų gyvenusiems Naujojoje Kaledonijoje, balsuoti vietos rinkimuose. Rinkėjų sąrašų išplėtimas sukėlė vietinių gyventojų protestus, kurie tiki, kad tai suteiks daugiau galių proprancūziškiems politikams. O vietiniai gyventojai, kurie sudaro apie 40 % salyno gyventojų, praras galimybę daryti įtaką politikai.
Balsavimo reformą dar turi patvirtinti bendra abiejų Prancūzijos parlamento rūmų sesija. Prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzijos įstatymų leidėjai balsuos dėl konstitucinių pakeitimų iki birželio pabaigos, jei Naujosios Kaledonijos atstovai nepasieks naujo susitarimo. Tačiau ketvirtadienį (gegužės 16 d.) suplanuota Macrono ir Naujosios Kaledonijos įstatymų leidėjų vaizdo konferencija buvo atšaukta, nes „jie nenorėjo kalbėtis vienas su kitu“. Protestuotojai pradėjo padeginėti automobilius ir viešbučius, puldinėti policijos nuovadas ir apsiginkluoti ten pagrobtais ginklais. Riaušių draskomose sostinės Numėjos gatvėse buvo dislokuoti šimtai ginkluotų policijos pareigūnų. Pranešama, kad mažiausiai 5 žmonės žuvo ir šimtai buvo sužeisti. Taip pat pranešama apie du žuvusius policininkus.
Prancūzijos ministras pirmininkas Gabrielis Attalas paskelbė, kad į Naująją Kaledoniją vyksta apie 1000 specialiųjų pajėgų kovotojų – be 1700 ten jau esančių. Vietiniai gyventojai stato barikadas, kad apsisaugotų nuo plėšikų ir užpuolikų. Saugumo pajėgos pirmą kartą nuo pirmadienį prasidėjusių riaušių aplink Numėją sukūrė „ramesnę ir taikesnę padėtį“. Situaciją apsunkina tai, kad saloje sudegė beveik visos parduotuvės ir sandėliai su maistu. Taip pat vienas iš dviejų sandėlių su vaistais. Paryžius teigia, kad nuostoliai siekė beveik 200 milijonų eurų. Naujojoje Kaledonijoje šiuo metu blokuojamas „TikTok“, nes protestuotojai siuntė žinutes per šį socialinį tinklą. Kokie Azerbaidžano santykiai su Naująja Kaledonija?Vidaus reikalų ir užjūrio teritorijų ministras Géraldas Darmaninas ketvirtadienį, gegužės 16 d., apkaltino Azerbaidžaną kišantis į Naujosios Kaledonijos reikalus. Paklaustas, ar Baku, taip pat Rusija ir Kinija kišasi į Naujosios Kaledonijos reikalus, ministras televizijai „France 2“ atsakė: „Kalbant apie Azerbaidžaną, tai ne fantazija, tai realybė.“
Prieštaravimai dėl Azerbaidžano įtakos paaštrėjo po to, kai balandį buvo pasirašytas Naujosios Kaledonijos Kongreso ir Azerbaidžano Nacionalinės Asamblėjos bendradarbiavimo memorandumas. Juo siekiama plėtoti santykius kultūros, švietimo ir politikos klausimais. „L'Express“ mini, kad Azerbaidžanas dar 2023 metais į Baku pakvietė nepriklausomybės siekiančius atstovus iš tokių Prancūzijos užjūrio teritorijų kaip Martinika, Gviana, Naujoji Kaledonija ir Prancūzijos Polinezija. To suvažiavimo metu įkurta „Baku iniciatyvinė grupė“, kurios tikslas buvo remti „išsivadavimo iš kolonijinės valdžios judėjimus“. Europos Parlamento narys Raphaelis Glucksmannas, vadovavęs Europos Parlamento komitetui dėl užsienio šalių kišimosi, taip pat pasmerkė Azerbaidžano „bandymą kištis“. „Autoritariniai režimai, tokie kaip Rusija, Azerbaidžanas ir Kinija, naudojasi menkiausiais mūsų visuomenės trūkumais, kad supriešintų visuomenę ir sukurtų chaosą“, – pabrėžė jis. Azerbaidžanas savo ruožtu atmetė visus prancūzų kaltinimus, laikydamas juos „įžeidžiančiais“. „Užuot apkaltinęs Azerbaidžaną remiant protestus už nepriklausomybę Naujojoje Kaledonijoje, Prancūzijos vidaus reikalų ministras turėtų sutelkti dėmesį į žlugusią savo šalies politiką užsienio regionuose, dėl kurios kilo tokie protestai“, – sakė Azerbaidažno užsienio reikalų ministerija.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||||||||||||
Įdomiausi
82
(0)
.png)
.jpg)
.png)
.png)
.png)
.jpg)
