Valdžia nori „atgal į Rusiją“. Gyventojai nesutinka. Šalyje prasidėjo precendento neturintys įvykiai

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili šeštadienį vetavo prieštaringai vertinamą „užsienio įtakos“ įstatymą, sukėlusį precedento neturinčius protestus ir perspėjimus iš Briuselio, kad ši priemonė pakenks Tbilisio europiniams siekiams.

Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo už įstatymą, nepaisydami protestuotojų, susirūpinusių, kad buvusi sovietinė respublika krypsta nuo provakarietiško kurso atgal į Rusiją.

Apklausų duomenimis, daugiau nei 80 % gyventojų nori įstoti į Europos Sąjungą ir NATO bei yra kategoriškai nusiteikę prieš Kremlių.

„Šiandien vetavau įstatymą, kuris savo esme yra rusiškas ir kuris prieštarauja mūsų Konstitucijai“, – pažymėjo Zurabišvili.

Briuselis pareiškė, kad šis įstatymas yra „nesuderinamas“ su Sakartvelo siekiu tapti ES nariu, kuris įtvirtintas šalies konstitucijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'as Michelis (Šarlis Mišelis) socialiniame tinkle „X“ rašė, kad veto suteikė „laiko tolimesniems apmąstymams“. Jis paragino įstatymų leidėjus „gerai išnaudoti šią galimybę“, kad Sakartvelas liktų ES kelyje.

„Sakartvelo svajonė“ parlamente turi pakankamai narių, kad galėtų atmesti prezidentės veto.

Ministras pirmininkas Iraklis Kobachidzė pranešė, kad jo partija yra pasirengusi svarstyti Zurabišvili siūlomus įstatymo pakeitimus, jeigu ji juos išdėstytų savo veto dokumente. Tačiau prezidentė atmetė galimybę pradėti „melagingas, dirbtines, klaidinančias derybas“ su „Sakartvelo svajone“.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.