„320%. Staigus posūkis į Rytus.“ Atrodo, Rusija padarė didžiulę klaidą

Vis daugiau ekonomistų išreiškia abejones oficialių duomenų apie Kinijos ekonomikos būklę patikimumu.

„The Wall Street Journal“ vyriausiasis ekonomikos apžvalgininkas Gregas Ipas teigia, kad per pastaruosius dvejus metus Kinijos realusis BVP augimas svyravo nuo 0–1,5 proc., t. y. itin žemų verčių. Tačiau oficiali statistika rodė apie 5 % augimą. Be to, Kinija turi didžiulę skolą, taip pat finansinę skylę ir griūtį nekilnojamojo turto rinkoje. Kitaip tariant, Rusijos valdžia pasirinko patį blogiausią įmanomą laiką savo „pasukimui į Rytus“.

Rusijos ekonomikos analitikas Anatolijus Nesmijanas pabrėžia, kad Maskva pasirinko patį blogiausią laiką kariauti su Vakarais ir tapti sparčiai nykstančios Kinijos žaliavų kolonija.

Ekspertai prognozuoja, jei Kinija eis panašiu keliu kaip Japonija „prarastus 30 metų“, kuriems būdingas labai lėtas 0–1 % ekonomikos augimas, žema 0–1 % infliacija ar net defliacija ir nuolatinis didelių skolų kaupimasis. Šiuo metu Kinijos skola siekia 320 % BVP, o Japonijos skola siekia 400 %. Be to, Kinija jau aplenkė Japoniją pagal vaisingumo mažėjimo tempą: 1,03 vaiko vienai moteriai, palyginti su 1,2 Japonijoje.

Kinija taip pat susiduria su iššūkiu įveikti sparčiai senstančią visuomenę, kuri primena situaciją Japonijoje.

Dabartinė Kinijos padėtis labai panaši į Japonijos „prarastojo dešimtmečio“, prasidėjusio žlugus nekilnojamojo turto rinkai, situaciją. Panašus žlugimas įvyko ir Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje.

Tačiau yra vienas svarbus skirtumas: Japonija įžengė į ilgą recesiją kaip turtinga šalis, kurios BVP vienam gyventojui viršija 30 tūkst. USD, o Kinija susiduria su šia problema, kai BVP vienam gyventojui siekia tik 12 tūkst. USD.

Šie ekonominiai iššūkiai gali labai paveikti Kinijos stabilumą ir padėtį pasaulinėje arenoje, o tai savo ruožtu paveiktų jos sąjungininkus ir bendrą pasaulio ekonomikos situaciją.