Pasiekė aukščiausią įtampos tašką. Dar viena šalis pareiškė kaltinimus Rusijai dėl karo pradžios

Dvi šalys, priklausančios Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO), padėjo Azerbaidžanui pasiruošti karo veiksmams Kalnų Karabache 2020 metais, sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

„Žinau bent dvi KSSO šalis, kurios dalyvavo rengiantis karui prieš mus, šios šalys sukūrė pagalbos mums imitaciją, bet noriu pasakyti, kad tas karas buvo ne dėl Kalnų Karabacho, o dėl Armėnijos“, – „Aysor“ citavo N. Pašinianą.

Jis nepatikslino, kurios KSSO šalys padėjo Azerbaidžanui. Anot jo, bandymai „likviduoti nepriklausomą“ Armėniją vis dar tęsiasi, tačiau sienos su Azerbaidžanu delimitavimo proceso dėka grasinimai buvo neutralizuoti.

Šiuo metu KSSO, be Armėnijos ir Rusijos, apima Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikiją.

Anksčiau N. Pašinianas ne kartą kritikavo KSSO. Metų pradžioje Jerevanas įšaldė savo narystę KSSO ir nustojo dalyvauti bloko veikloje, įskaitant bendras karines pratybas. N. Pašinianas išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad organizacija, de facto vadovaujama Rusijos, nevykdo savo sąjunginių įsipareigojimų Armėnijai. Jerevanas 2022–2023 metais dėl Azerbaidžano veiksmų kreipėsi į KSSO, tačiau pagalbos nesulaukė. Dėl to Baku išsiuntė kariuomenę į Kalnų Karabachą. Nuo 1991 metų gyvavusi nepripažinta respublika 2024 metų sausio 1 dieną iširo ir iš regiono buvo priversti išvykti daugiau nei 100 tūkstančių armėnų.

Vėliau N. Pašinianas leido pasitraukti iš KSSO, jei organizacija neapibrėš suverenios Armėnijos teritorijos, kurią buvo pasirengusi ginti, sienų. Rusijos užsienio reikalų ministerija šį pareiškimą pavadino „ultimatumu ir įžeidžiančia retorika“.

N. Pašinianas, 2023 metų rudenį Azerbaidžano kariams užėmus Kalnų Karabachą, Europos politinės bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose pasirašė deklaraciją, kuria pripažįstama 86,6 tūkst. km² Azerbaidžano teritorija, įskaitant Kalnų Karabachą. Jis taip pat kreipėsi į tautą ir paskelbė apie KSSO neveiksmingumą ir „rimtus klausimus“ Rusijos taikdariams. Anot jo, jiems nepavyko atlikti savo misijos arba jie turėjo slaptų motyvų, neveikti per „Kalnų Karabacho armėnų gyventojų terorą, neteisėtą Lačino koridoriaus blokadą ir Azerbaidžano išpuolį rugsėjo 19 d.“ Atsakydama į tai, Maskva pareikalavo, kad atsakomybė už susidariusią situaciją nebūtų perkelta jai.