Niekšų našta, trečias sezonas. Putino atsakas į Rusijos aktyvų konfiskavimą JAV ir Europoje – greitas ir nekonstitucinis

Prielaida, kad JAV sprendimas konfiskuoti ir ES — panaudoti pajamas iš užšaldytų Rusijos aktyvų, sukels užsienio aktyvų Rusijoje paėmimo atsaką, pasitvirtino. Netgi su kaupu. Vladimiras Putinas* ketvirtadienį pasirašė įsaką „Apie žalos, padarytos Rusijos Federacijai ir RF Centriniam bankui nedraugiškais JAV veiksmais, kompensavimo specialiąją tvarką“.

Ir šiame įsake siūloma eksproprijuoti ne tik amerikietiškų organizacijų, kompanijų ir piliečių turtą, bet ir kitų šalių piliečių, įskaitant ir Rusijos piliečių, kurie „yra kontroliuojami“ negerų užsieniečių, padariusių žalą rusų teisių turėtojams.

O kas dabar yra „veikiamas užsienio“? Teisingai, užsienio agentai, kurių dabar jau daugiau nei 800.

Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad dabar netgi nereikia žmonių ir organizacijų pripažinti ekstremistais ir teroristais, kad būtų galima konfiskuoti jų turtą, kaip ką tik tai atliko su Nevzorovų šeima. Pakanka Teisingumo ministerijai įtraukti asmenį ar organizaciją į užsienio agentų registrą — ir viskas.

Apie tai, kad įsakas pažeidžia ir Rusijos Konstituciją, ir tarptautinę teisę, vienbalsiai šneka geriausi juristai. Apie tai, kad tokia tvarka bus galima susidoroti su absoliučiai bet kuriuo žmogumi — verslo konkurentu, kolega, kurio vietą maga užimti, ar nemylimu kaimynu, galima nuspėti ir neišmanant jurisprudencijos.

Štai, pavyzdžiui, deputatai. Negana to, kad dabar jie bijo bendrauti su „neteisinga“ žiniasklaida, kad netaptų užsienio agentais — o užsienio agentams dabar draudžiama dalyvauti rinkimuose. Tačiau daugelis jų vis dar turi laikinus ir nuolatinius leidimus gyventi užsienio valstybėse, butus ir sąskaitas — ir toli gražu ne „draugiškoje“ Šiaurės Korėjoje ar Irane. O tai jau pretekstas tapti užsienio agentu. Ir kas garantuos, kad priešrinkiminės kovos įkarštyje to nenutiks? Ir tuomet sudie ne tik renkamoms pareigoms, bet ir visam kilnojamam bei nekilnojamam turtui. Taip sakant, išperkant svetimus sprendimus.

O valdininkai? Pažvelkite į valymus Gynybos ministerijoje — kas pasakė, kad kitose žinybose nauja „šluota“ šluos prasčiau? Ir kaip tokiu nepaprastu momentu nepasinaudoti proga atimti turtą tų, iš kurių nepavyksta atimti laisvės?

Apie verslą iš viso nėra kalbos: ten, be visa kita, svetimus aktyvus galima perimti į savo rankas. Nežinau, ar sumos konfiskuotus butus perleisti skundikams, bet pageidaujančių pakenkti, kad ir nesavanaudiškai, irgi atsiras.

Anekdotas apie Voronežo bombardavimą jau ne tik nejuokingas, bet ir suvokiamas, kaip naujienų antraštė. Nes nesunku nuspėti: visos aukščiau išvardintos galimybės dabar sukasi tiek potencialių skundikų, tiek potencialių aukų galvose. Ir štai, pavyzdžiui, koks pinigų stokos ir tėvynės bei artimųjų ilgesio kamuojamas relokantas Armėnijoje ar Gruzijoje ar dar kur, nusprendžia grįžti — o čia še tau, kad nori. Ar verslininkas, pavargęs europiečiams, ar ir turkams ar dar kam įrodinėti, kad ji nėra kupranugaris, nori pervesti savo aktyvus namo — o čia įsakas. Ir nenorom susimąstys jie: ar vertas toks žaidimas žvakių? Svetimoje šalyje, žinia, nesaldu, ir valdininkai pikti, ir bankininkai negeri, ir bendrai į mus visi įtariai — bet čia yra toks dalykas, kaip teismas, dažnai netgi nepriklausomas. O tai reiškia, yra ir kažkokia tikimybė savo teisumą įrodyti — taip, užtrunka, taip, brangu, bet Rusijoje labai greitai ir nemokamai dabar gali viską atimti.

Susimąsto ir tebesantys Rusijoje. Visgi visuomet vertinamas rizikos ir naudos santykis. Taip, Rusijoje dabar daugelio pelningumas aukštas — ir verslininkų, ir informacinių technologijų darbuotojų, ir picų išvežiotojų. Tačiau šis įsakas riziką padidino, ir nemenkai. Gal ne visi piliečiai iš karto supras, kad tai ir juos palies („O mus gi už ką⁈“ — klasikinis tėvyninis naivumas), tačiau pakaks kelių atvejų — o jų vargu ar ilgai teks laukti, — kad net patys nenuovokiausi viską suprastų.

Beje, susimąstys ir tie, kurių giminės ar partneriai išvyko į užsienį. Todėl, kad, jaučia mano širdis, neilgai teks laukti, kai užsienio agentais ims pripažinti vien dėl užsienyje esančių giminaičių — juk jie gali daryti savo užsieninį poveikį! Pamenate, sovietinėse anketose, netgi darbinantis, toks klausimas būtinai būdavo? O dar — apie gimines okupuotose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, kad Ukrainos dalis Kremlius laiko „sugrąžintomis teritorijomis“, jau gali įsitempti ir ten gyvenę ar kurių giminaičiai ten gyveno — giminės ir buvę kaimynai taip pat gali „padaryti užsienietišką poveikį“.

Svarbiausia, ko nesuprantu — kurių galų? Daugumos piliečių turtas, palyginus su kompanijų turtais, yra niekingas ir, tuo labiau, lyginant su CB užsienio aktyvais. Tai kaip tik toks atvejis, kai vilnos maža, o žviegimo daug, teatleidžia man šią analogiją potencialios aukos. Viskas, ką tai gali padaryti — visuomenės priešpriešos aštrėjimas ir bendras įsiūčio augimas. O įsiutusi liaudis, dar ir įgijusi karinių įgūdžių sistemai stabilumo visai nesuteikia.

Ar galvojo apie tai įsako sudarytojai? Jei galvojo — jiems aiškiai svarbiau buvo patenkinti nuoskaudą ir kerštą. Jei negalvojo — tai dar baisiau.

Įsaku vyriausybei priemonėms kurti skirti keturi mėnesiai. Rusena viltis, kad ekonominio bloko technokratai, o ir juristai, kurių valdžia klauso, pajėgs paaiškinti siūlomų priemonių pasekmes, ir vyriausybės variantas bus kiek minkštesnis. Tačiau didelių vilčių dėti nerekomenduočiau. Geriau šį laiką skirti apsaugoti savo aktyvus Rusijoje.

T. Rybakova
republic.ru

* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.