| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Neteko jau 18 000 000. „Rusijoje įvedama nepaprastoji padėtis“
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Bus virtinė žemės ūkio gamintojų bankrotų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rusijos žemės ūkio ministerija planuoja įvesti ekstremalią situaciją dėl gegužės šalnų, kurios lėmė pagrindiniuose šalies juodžemio regionuose didžiulį derliaus praradimą. Apie tai pirmadienį, gegužės 27 d., pranešė įstaigos vadovė Oksana Lut. Anot jos, nepaprastosios situacijos, leisiančios žemės ūkio įmonėms gauti draudimo išmokas, trukmė „dar nenustatyta“ (citatos iš „RIA Novosti“). Rusijos grūdų sąjungos duomenimis, 23 Rusijos Federaciją sudarančių vienetų ūkininkai dėl pasėlius palietusių pavasario šalnų neteks 18 mln. tonų grūdų derliaus: iki metų pabaigos derlius gali siekti 129 mln. tonų, nors pradinė prognozė siekė 142–147 mln. tonų. „Iš viso nukentėjo 1,5 mln. hektarų dirbamų plotų“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė grūdų sąjungos vadovas Arkadijus Zločevskis. Šių vėlyvų šalnų nebuvo daugiau nei 100 metų. Nuostoliai jau gana dideli“, – skundėsi jis. Tik 60 % blogų orų paveiktų plotų yra persėjama arba apie 900 tūkst. hektarų. „Šalnos pasirodė vėlai, o persėti laiko praktiškai nebeliko. Jeigu vyksta persėjimas, tai reiškia vėlyvą derliaus nuėmimą ir priklausant nuo sąlygų nuėmimo metu, galime daugiau prarasti, nes dalis derliaus bus po sniegu“, – skundėsi A. Zločevskis. Regioninė nepaprastoji padėtis dėl šalčio jau įvesta aštuoniuose Rusijos regionuose. Tarp jų yra Lipecko, Voronežo, Tambovo, Volgogrado ir Oriolo sritys. Šalnos palietė ir kitus stambius žemės ūkio regionus – nuo Kursko ir Rostovo iki Saratovo ir Penzos sričių, tačiau sunkiausia padėtis yra Voronežo ir Volgogrado srityse, sako Žemės ūkio rinkos studijų instituto (IKAR) generalinis direktorius Dmitrijus Rylko. Remiantis IKAR prognoze, pagrindinės kultūros – kviečių – derlius gali sumažėti iki 81,5 mln. t, o tai yra beveik 12 mln. mažiau už tikėtą. Kviečių atsėti nebegalima, D. Rylko nusiteikęs pesimistiškai. Problema yra ne tik šalnos, bet ir tai, kad ūkininkai siekė sutaupyti augalų apsaugos produktų – tai lėmė kritišką blogo oro įtaką pasėliams, pažymi „Sovecon“ generalinis direktorius Andrejus Sizovas. Pasak jo, orų krizės pasekmė bus virtinė žemės ūkio gamintojų bankrotų, kurie jau nukentėjo nuo eksporto muitų, o vėliau – žemės perskirstymas. „Rusijos ūkininkai turėjo gana didelę saugumo ribą, o tai palaikė rekordinį paskutinių dvejų metų derlių, tačiau pradeda ryškėti muitų įvedimo pasekmės“, – sako A. Sizovas.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||||||||||||
Įdomiausi
75
(0)
.png)
.png)
