„Tai gėda ir nepatogu.“ Nuo šiol rusai gali pamiršti eurą ir dolerį. Kas nutiko

„Raiffeisenbank“ nuo birželio 10 d. nutraukus siunčiamus mokėjimus doleriais pasunkės prekių tiekėjų iš Turkijos ir rusų, pervedančių dolerius į užsienį, gyvenimas, parodė „The Moscow Times“ apklausa.

„Raiffeisenbank“ jau seniai taiko rimtus apribojimus užsienio valiutos pervedimams juridiniams asmenims. Tiesą sakant, galimybė siųsti dolerius liko tik seniems banko klientams, teigė keli importuotojai. Tai labai maža dalis importuotojų, rašo DW.

Pervedimai eurais buvo paklausesni – įmonėms, kurios palaikė ryšius su Europos tiekėjais ir sugebėjo atsiskaityti bei pristatyti prekes iš Europos tiesiogiai, o ne per trečiąsias šalis.

„Tačiau tai labai nišinis prašymas“, – sako europietiškus drabužius importuojančios įmonės vadovas.

Centrinio banko duomenimis, visų „nedraugiškų“ šalių valiutų dalis atsiskaitant už importą kovo mėnesį buvo kiek daugiau nei ketvirtadalis (25,3 proc.). Tuo pat metu Europai, kuri prieš karą buvo didžiausia Rusijos prekybos partnerė, „nedraugiškų“ valiutų dalis sudarė 44,2 %. Centrinis bankas nepateikia konkrečių valiutų suskirstymo, tačiau greičiausiai tai buvo eurai. Tačiau mokėjimuose už importą iš Azijos šalių, įskaitant Kiniją, kuri tapo pagrindine Rusijos partnere, „nedraugiškų“ valiutų dalis siekia tik 15,6 %. Su Azija daugiausia atsiskaitoma rubliais (33,7 %) ir „kita“ valiuta (50,7 %), įskaitant juanius.

„Raiffeisenbank“ sudarė apie 20 % mažų ir vidutinių įmonių (mokėjimo dydis iki 1 mln. USD) mokėjimų doleriais, remdamasis savo klientų patirtimi skaičiuoja mokėjimo agentų įmonės vadovas. Dar apie 15 % buvo sumokėta kitų bankų, o likusi dalis – per sąskaitas trečiosiose šalyse ir įvairias schemas, įskaitant tokius agentus kaip jis. „Raiffeisenbank“ dalis įspūdinga, tačiau daugumai įmonių doleriai sudaro nedidelę mokėjimų dalį: per pastarąjį pusmetį ji pastebimai sumažėjo, pažymi „The Moscow Times“ pašnekovas: „Mano vertinimu, daugiau nei pusė mokėjimų jau yra draugiškos valiutos ir rubliai.“

Turkijos tekstilės gaminių importuotojas pažymi, kad „Raiffeisenbank“ išliko svarbiu kanalu tiems, kurie užsiima verslu su Turkija: „Dabar turime apie 10 skirtingų mokėjimo būdų, tačiau „Raiffeisenbank“ buvo pigiausias ir lengviausias. Daug europietiškų prekių į Rusiją tiekiama per Turkiją.“

Nemalonus dalykas, bet ne mirtinas, sako kitas importuotojas: „Drabužius tiekiame iš Turkijos ir Kinijos, o „Raiffeisen“ yra mūsų partnerių sąraše, tačiau net ir mes, seni jo klientai, per jį ilgą laiką beveik nesiunčiame dolerių dėl apribojimų priimantiems bankams. Turkijoje mūsų tiekėjai priima rublius, Kinijoje – juanius ir rublius. Kai kurie atsiskaito su Turkijos tiekėjais liromis, bet ne per „Raiffeisenbank“: jis neperveda lirų.

Daug labiau nei dėl „Raiffeisenbank“ importuotojai nerimauja dėl Kinijos „Alibaba“ (kuriai priklauso „AliExpress“ prekyvietė) atsisakymo dirbti su Rusijos pinigais tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. „Tai didelė problema“, – sako vienas iš pašnekovų. Rusijos importuotojai teigia, kad kai kurie Kinijos tiekėjai jiems pasakė, kad yra pasirengę priimti mokėjimus už tiekimą per platformą, net į asmenines sąskaitas.

„Raiffeisenbank“ labiau reikšmingas buvo  fiziniams asmenims, jis išliko vienu iš nedaugelio tiesioginio pinigų pervedimo būdų iš Rusijos išvykusiems artimiesiems, sako muitinės tarpininkas. Tačiau asmenims apribojimai galioja jau daugiau nei metus – minimalus pervedimas buvo 20 000 dolerių arba eurų. „Tačiau vis tiek labai apmaudu ir nepatogu, kad užsidaro dar vienas iš nedaugelio likusių langų į Vakarus“, – sako jis.

„Raiffeisenbank“ savo sprendimą aiškina „pasikeitusiais bankų korespondentų reikalavimais“, kurie atlieka pervedimus doleriais. Priežastis yra banko korespondento „BNY Mellon“ įvesti apribojimai. Nepriklausoma finansų patarėja Natalija Smirnova žino: taip yra dėl to, kad „Moskommertsbank“ nutraukė pervedimus doleriais, „o prieš tai tai paveikė „Freedom“. N. Smirnova „primygtinai rekomenduoja“ pagalvoti apie infrastruktūros varijantą, skirtą lėšų išėmimui ir įnešimui RF, nes „tiesioginiai įeinantys ir išeinantys pervedimai pagrindinėmis valiutomis tikrai sunkiai veikia“.