Prasidės pragaras. Ką jie sumanė

Prezidentas Xi Jinpingas paragino Kinijos liaudies išlaisvinimo armiją būti pasirengusiai jėga užimti Taivaną iki 2027 m.

Jungtinės Valstijos kartu su regioniniais partneriais turi užtikrinti, kad Kinijos invazija nepavyktų, rašo „The Washington Post“.

Pasak aukšto rango JAV kariuomenės pareigūno Ramiajame vandenyne, planas priklauso nuo greito tūkstančių naujų bepiločių orlaivių, kurie užtvindytų Taivano sąsiaurį ir išlaikytų užimtą jais Kinijos kariuomenę, kol atvyks daugiau pagalbos, sukūrimo ir dislokavimo. Tačiau laikas šiuos planus paversti realybe senka.

Laikydamosios savo ilgalaikės „strateginio dviprasmiškumo“ politikos, Jungtinės Valstijos niekada neįsipareigojo ginti Taivano, jei jį užpuls Kinija.

Prezidentas J. Bidenas ne kartą yra sakęs, kad siųs JAV kariuomenę ginti Taivano, nors paskutiniame interviu jis pridūrė naują įspėjimą: „Tai priklausys nuo aplinkybių“.

Mažiau tikėtina, kad prezidentas Donaldas Trumpas įsikištų dėl Taivano, nes eidamas pareigas GOP senatoriui pasakė, kad jei Kinija užpultų, „negalėsime nieko padaryti“.

Bet kuriam JAV prezidentui siųsti amerikiečių vyrus ir moteris ginti mažos demokratijos kitoje pasaulio pusėje būtų labai sunkus sprendimas.

Štai kodėl planas A yra atgrasyti Xi Jinpingą nuo bandymo įsiveržti užtikrinant, kad jis niekada nežiūrėtų į Taivano sąsiaurį ir nematytų lengvos pergalės, sakė naujasis JAV Indo-Ramiojo vandenyno pajėgų vadovas Samuelis Paparo.

„Kinai nori pasiūlyti pasauliui trumpą, aštrų karą, kad jis taptų fait accompli, kol pasaulis susigaudys. Mano darbas yra užtikrinti, kad 2027 m. ir vėliau JAV kariuomenė ir jos sąjungininkai galėtų laimėti“, – sakė S. Paparo kasmetinio „Shangri-La“ susitikimo kuluaruose.

Tikėtina Kinijos strategija yra sutriuškinti Taivaną didžiuliu išpuoliu be didesnio įspėjimo, sakė S. Paparo.

Xi nenori pakartoti Rusijos prezidento Vladimiro Putino klaidos Ukrainoje 2022 m., kai pradinė plataus masto Rusijos invazija žlugo ir peraugo į ilgą išsekimo karą.

„Raktas, sužlugdantis tariamą Xi strategiją, yra JAV „Pragaro peizažo“ strategija“, – sakė S. Paparo.

Kai Kinijos invazijos laivynas pradės kirsti 100 mylių vandens kelią, skiriantį Kiniją ir Taivaną, JAV kariuomenė dislokuotų tūkstančius nepilotuojamų povandeninių laivų, nepilotuojamų antvandeninių laivų ir bepiločių orlaivių, kad užimtų šią sritį.

„Noriu paversti Taivano sąsiaurį bepiločių pragaro peizažu, naudodamas daugybę įslaptintų pajėgumų“, – sakė S. Paparo. „Taigi galiu mėnesiui padaryti jų gyvenimus visiškai apgailėtinus, o tai suteiks laiko daryti visa kita. Negaliu pasakyti, kas tai yra. Bet tai realu ir pasiekiama.“

Straipsnyje pažymima, kad yra keletas ženklų, rodančių, kad šis planas juda į priekį. Kovo mėnesį Gynybos departamentas paskelbė, kad išleis 1 milijardą dolerių programai „Replicator“, kad sukurtų įvairius nepilotuojamus jūrinius dronus ir bepiločius orlaivius, skirtus būtent tai misijai.

S. Paparo sakė, kad programa „Replicator“ rodo, kad Jungtinės Valstijos taip pat mokosi iš Rusijos ir Ukrainos karo, kai Ukraina įdiegė naujoves bepiločių orlaivių technologijų srityje.

Šių sistemų pristatymo laikas neaiškus. Jei bepiločių orlaivių spiečius nebus pasiruošęs atakuoti, tai gali padidinti užsitęsusio konflikto riziką, dėl kurio JAV karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos nukentėtų, o susidūrimas greičiausiai išplistų į tokias sąjungininkes kaip Japonija, Pietų Korėja ir Filipinai.

Net jei „Pragaro peizažas“ galiausiai įgaus formą, vien bepiločių orlaivių spiečius neprilygs didžiulei Pekino kariuomenei sąsiauryje. Kinai rekordiniu greičiu plečia savo branduolines, karinio jūrų laivyno, oro, kibernetines, žvalgybos ir elektronikos galimybes.

Pasak S. Paparo, Kinijos karinis biudžetas greičiausiai tris kartus viršija Pekino viešai skelbiamą biudžetą arba apie 700 mlrd. USD per metus.

Tuo tarpu Indo-Ramiojo vandenyno vadovybės biudžetui trūksta 11 mlrd. USD tiek, kiek jai reikia vien šiemet, teigiama S. Paparo pirmtako pranešime kovo mėn.

Gynybos plano finansavimas nėra vienintelė problema. JAV kariuomenė šiuo metu neturi patikimo būdo sustabdyti Kinijos hipergarsines sparnuotąsias raketas. JAV kosminiai ištekliai taip pat yra pažeidžiami Kinijos atakų. JAV karinis tiekimas Taivanui gerokai vėluoja.

Japonijos pareigūnai sakė, kad J. Bideno administracija vilkina Tokijo prašymą sukurti naują jungtinę darbo grupę, kuri padėtų pasirengti konfliktui dėl Taivano arba Pietų Kinijos jūroje, kur Kinija taip pat tampa atkaklesnė.

Planavimą apsunkina tai, kad plataus masto invazija nėra vienintelė Xi Jinpingo galimybė. Kinija galėtų atsisakyti atakos ir tiesiog blokuoti salą, kaip atrodė praėjusį mėnesį.

Pekinas taip pat naudoja ekonominę prievartą, politinį kišimąsi ir dezinformaciją, kad priverstų Taivano žmones susiskaldyti ir susipainioti. Kova su šiomis grėsmėmis nepriklauso Indo-Ramiojo vandenyno vadovybės kompetencijai.

Kaip karo pareigūnas, S. Paparo mano, kad keturis dešimtmečius trukę Vakarų bandymai įtikinti Kiniją priimti politinį liberalizavimą žlugo ir užleido vietą naujai, Azijai pavojingesnei erai.

„Regionas turi dvi galimybes. Pirma, jie gali paklusti ir galiausiai atsisakyti kai kurių savo laisvių... arba apsiginkluoti iki dantų“, – sakė jis. „Abu atvejai turi tiesioginių pasekmių Jungtinių Amerikos Valstijų piliečių saugumui, laisvei ir gerovei.“

„Niekas nemato ginklavimosi varžybų Azijoje kaip idealaus rezultato. Tačiau jei Pekinas primygtinai reikalauja ginklavimosi lenktynių, JAV ir jos partneriai negali sau leisti jų išvengti. Be tolesnių Vašingtono veiksmų Xi Jinpingas netrukus gali padaryti išvadą, kad Taivanas priklauso jam“, – pažymi autorius.

JAV nenori kištis į Kinijos ir Taivano konfliktą, tačiau neatmeta galimybės panaudoti jėgą. Tai pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas interviu „Time“.