Patruševas, Šoigu, Gerasimovas... Tai lemtinga klaida

Lemtinga V. Putino klaida? Pavojingiausias dalykas diktatoriui yra apsupti save žmonėmis, kurie puoselėja nuoskaudas. Tokie „sužeisti gyvūnai“ dažniausiai tampa pagrindiniu paslėptos opozicijos ir sąmokslo varikliu. Būtent aristokratai, Pauliaus nubausti, nužudė savo skriaudėją. Didelį vaidmenį nuverčiant suvaidino asmeniškai N. Chruščiovo įžeisti, bet nepribaigti nomenklatūrininkai (pavyzdžiui, Nikolajus Ignatovas), rašo rašytojas ir apžvalgininkas Igoris Eidmanas.

V. Putinas anksčiau stengėsi, kad visi jo aplinkos žmonės būtų daugiau ar mažiau laimingi. Buvo išimčių, bet jos buvo vienkartinės ir retos. Dabar jis pirmą kartą skausmingai supurtė valdantįjį elitą. Tuo pačiu V. Putinas labai įžeidė įtakingus klanus: N. Patruševo, S. Šoigu, V. Gerasimovo vadovaujamus Gynybos ministerijos generolus. Pats Viktoras Gerasimovas išliko poste, tačiau jį supo nauji ministerijos civiliai vadovai, kurie iš generolų atima finansinius srautus. Taip pat buvo pažeisti prezidento administracijoje smarkiai pažeminto Sergejaus Kirijenko interesai. Vladimiras Medinskis perėmė jo ideologijos ir kultūros skyrių. O V. Putino numylėtinis Aleksejus Diuminas pretenduoja į dalį diktatoriaus įtakos.

Nukentėjo ir pagrindinio S. Šoigu komercinio partnerio Genadijaus Timčenko interesai. Logiška, kad išlaidų gynybai optimizavimas palies ir pagrindinį karinės technikos tiekėją – Sergejų Čemezovą, kuris to laukdamas jau verkė, jog jo įmonės jau veikia ties pelningumo riba. 

Visa tai nekeltų problemų V. Putinui, jei Stalino stiliumi jis būtų sumalęs savo įžeistus bojarus į dulkes. Tačiau jie nebuvo pribaigti ir išlaiko valdžioje savo pozicijas. Taigi jis pats sukūrė dirvą bojarų frontui.

Mirtinai įžeistas dėl pašaipaus paskyrimo į žemas pareigas, Nikolajus Patruševas išlaiko savo pozicijas saugumo pajėgose, pirmiausia FSB, kurios vadovybėje yra jam asmeniškai lojalūs žmonės. S. Šoigu, nors ir susilpnėjusia forma, gavo Saugumo Tarybą, vienijančią įtakingiausius šalies saugumo pareigūnus. V. Gerasimovas išlaiko pagrindines pareigas Gynybos ministerijoje ir gali vadovauti generolo frontui prieš grynai civilius lyderius, kurie ten atvyko kartu su A. Belousovu, niekinamu karinių „štafirkų“. Na, S. Kirijenko lojalumas dabar nėra toks akivaizdus. Jis turėjo būti labai susinervinęs dėl paskutinio įtakos perskirstymo administracijoje. O S. Kirijenka – tai personalo politika, biurokratų išdėstymas valdžios sistemoje visoje šalyje.

Dar niekada V. Putino vadovybėje nebuvo tiek daug įtakingų žmonių, kuriuos įžeidė diktatorius. Nesakau, kad sąmokslas yra neišvengiamas, bet nauji personalo sprendimai akivaizdžiai jam kelia tam tikrą strateginę riziką.