„Ir tada Duda nuėjo dar toliau.“ Artėja netikėti įvykiai

Migrantų išpuoliai prie Lenkijos sienų kelia grėsmę Baltarusijos ir Kinijos santykiams. Vizito Pekine metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda užsiminė, kad Varšuva gali uždaryti ne tik likusius du sienos kirtimo punktus Baltarusijos pasienyje, bet ir blokuoti geležinkelio tranzitą per Baltarusijos teritoriją, rašo leidinys „Belorusi i Rynok“

Visai neseniai Lenkija ketino atidaryti papildomą kontrolės punktą Baltarusijos pasienyje. Tačiau po poros dienų po to, kai apie tai pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministras, nelegalus migrantas, bandęs į Lenkiją įsiveržti iš Baltarusijos pusės, nužudė Lenkijos kariškį. Lenkijos valdžia pareikalavo nusikaltėlio ekstradicijos. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija atsakė, kad dėl visko kalta pati Lenkija.

Ir tada Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda nuėjo dar toliau. Susitikime su Xi Jinpingu jis aiškiai užsiminė apie visiškos Baltarusijos ir Lenkijos sienos blokados galimybę. Įskaitant geležinkelio tranzitą. Ir prašė Pekino paveikti Baltarusijos valdžią.

„Taigi matome veiksmų prieš Lenkiją eskalavimą, o tai didžiąja dalimi taip pat lemia, kad mūsų visuomenė tampa nepakantesnė tiek sienos, tiek jos kirtimo atžvilgiu – tai akivaizdu. Ir tai turės pasekmių, įskaitant apskritai judėjimo pasienyje galimybės panaikinimą“, – sakė A. Duda.

Kad Kinija norėtų paveikti Baltarusijos valdžią, turi būti geležinkelio tranzito sustabdymo grėsmė. Kinijos eksportas į Europą išgyvens, jei nutrūks tranzitas per Baltarusiją. Bet jai tai nepatiks.

Nors tik 4% Kinijos eksporto į Europą eina per Baltarusijos teritoriją, šis maršrutas turi  privalumų. Prekių pervežimas per Baltarusiją yra brangesnis, bet greitesnis ir patikimesnis.

Jei jūra, Sueco kanalu, kroviniai iš Kinijos į Europą nukeliauja per 15-20 dienų, tai kelionė geležinkeliu trunka nuo penkių iki septynių. Per 21 metus šiuo maršrutu buvo pervežta 600 tūkstančių konteinerių už 40 mlrd. dolerių. 2022 metais tranzito apimtys sumažėjo iki 400 tūkst. konteinerių. 2023 metais pervežimai sumažėjo maždaug pusantro karto.

Tačiau praėjusių metų pabaigoje padėtis pradėjo keistis. Dėl husių išpuolių Raudonojoje jūroje krovinius gabenti Sueco kanalu tapo nesaugu. Pirmąjį ketvirtį eismas šiuo maršrutu sumažėjo 55 proc. Krovinių gabenimo išlaidos maršrutu Kinija-Europa išaugo 39%.

Tačiau gabenimo geležinkeliu lygis pradėjo augti. Pirmąjį šių metų ketvirtį jis padidėjo pusantro karto.

Ir, žinoma, Baltarusijos valdžia negali nuliūdinti savo sąjungininkės Kinijos. Pigios trąšos ir tranzitas – tai viskas, kuo Kiniją gali sudominti Baltarusija. Tranzito nebus, liks tik trąšos.

Baltarusijos ekonomikos gerovės požiūriu reikia kažkaip susitarti. Tačiau neatrodo, kad Baltarusijos valdžia santykiuose su kaimynais vadovautųsi ekonominiais sumetimais.