„Beribės draugystės“ pabaiga. Maskvai šokas. Kinija perima iš Rusijos didžiulį regioną

Vidurinėje Azijoje, kurią Rusija laiko savo įtakos zona, Kinija ir Rusija nuo „beribės draugystės“ perėjo prie tikros nesantaikos. Putinas susiduria su pasaulinėmis Pekino ambicijomis. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. 

Kinija pasinaudojo Rusijos karu su Ukraina, kad susilpnintų tradicines Rusijos įtakos sferas. Maskvos priklausomybė nuo Pekino, kuris remia Rusijos karinę mašiną, verčia ją taikstytis su didėjančiu Kinijos poveikiu Vidurio Azijai.

Pekinas į savo įtakos zoną įtraukia vietos ekonomiką visame strategiškai svarbiame regione. Kinijos investicijos pervilioja jaunus darbuotojus iš Rusijos. Kinijos finansuojamas geležinkelis žada sujungti regioną su Europa, aplenkiant Rusijos teritoriją. Kinijos atsinaujinančiosios energijos projektai padeda mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. 

Sanjarbekas Kulmatovas, Kinijos fabriko Uzbekistane darbininkas, sakė, kad Kinijos pinigai iš esmės pakeitė jo ir jo tėvynainių darbo perspektyvas. „Kiekvienas bedarbis gali rasti darbą čia, o ne važiuoti į Rusiją“, ­– sakė S. Kulmatovas. JT Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2023 m. Rusijoje dirbo apie 1,3 mln. uzbekų, o prieš metus jų buvo 1,45 mln.  

Carinei Rusijai Vidurinė Azija buvo analogiška Amerikos pionierių Vakarams – tai dykynės, kurias galima užkariauti, modernizuoti ir išgauti išteklius. Eksploatacija ir modernizacija tęsėsi ir valdant sovietams, kurie pavydžiai saugojo imperijos sienas nuo Kinijos įsiveržimo. 

Valdžios įtaka regione keitėsi jau daugelį metų, bet paspartėjo prasidėjus Rusijos konfliktui su Ukraina, kurį daugelis čia suvokė kaip šiurkštų ir grėsmingą buvusios sovietinės respublikos teritorinio vientisumo pažeidimą. Užuot parėmusios Maskvą, visos penkios Centrinės Azijos valstybės nusprendė išlikti neutralios.

„Kinija kuria Vidurinės Azijos ateities įvaizdį. Rusija yra trumparegiškas politinis režimas, kuris neinvestuoja į Vidurio Azijos strateginius tikslus“, – teigia Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro tyrėjas Temuras Umarovas. 

Kinijai ir Rusijai Vidurinė Azija tampa vis svarbesniu transporto koridoriumi. Jis suteikia V. Putinui daugiau tiesioginių galimybių patekti į Pietų Azijos rinkas. Jis yra Xi Jinpingo iniciatyvos „Viena juosta – vienas kelias“ pagrindas. JAV pastaruoju metu taip pat deda daugiau pastangų, kad atgautų įtaką Vidurinėje Azijoje, ir siunčia į šį regioną keletą aukštų pareigūnų. 

Jau daugelį metų Rusija ir Kinija šiame regione neakivaizdžiai pasidalijo darbais: Rusija užtikrina saugumą, o Kinija daugiausia dėmesio skiria vystymuisi ir investicijoms. Dabar Pekinas keičia pusiausvyrą, naudodamasis savo didžiule ekonomine įtaka, kad sustiprintų savo politinę įtaką. Praėjusiais metais Kinijos ir Vidurinės Azijos prekybos apimtys išaugo iki 98 mlrd. dolerių ir, palyginti su 2016 m., padidėjo daugiau nei tris kartus. 

Uzbekistane, tankiausiai apgyvendintoje ir labiausiai industrializuotoje iš penkių posovietinių Vidurio Azijos valstybių, Kinija išstūmė Rusiją ir 2023 m. tapo jos pagrindine prekybos partnere.