„Mes stovėsime ne priekyje.“ Kas bendro tarp Putino ir Hitlerio

„Mes stovėsime ne priekyje, o už moterų ir vaikų nugarų“, – 2014 metais sakė V. Putinas, paklaustas apie galimą karą su Ukraina.

Praėjus dešimčiai metų po Krymo okupacijos ir aneksijos, šie Rusijos prezidento žodžiai nebeatrodo tik metafora ar propaganda. V. Putinui karas prieš moteris ir vaikus po išpuolių prieš „Ochmatdyt“ ligoninę išpuolių išties tapo svarbiu įrankiu paveikti Ukrainos ir Rusijos visuomenę, rašo Vitalijus Portnikovas, ukrainiečių rašytojas ir publicistas.

Moterys ir vaikai, kiti civiliai miršta visur – ir laisvoje Ukrainos teritorijoje, ir okupuotose zonose, ir pačioje Rusijoje. Ir iš tikrųjų jie atsiduria „priekyje“ – prieš V. Putino propagandą.

Civilių žūtis Ukrainoje naudojama siekiant demoralizuoti Ukrainos visuomenę, „priversti pasiduoti“ ir demonstruoti tyčinį Rusijos žiaurumą.

Panašu, kad V. Putinas vis dar įsitikinęs, kad tokia demoralizacija yra patikimiausias kelias į sėkmę, kad teroras prieš civilius turėtų būti veiksmingesnis įrankis nei Rytų Ukrainoje įstrigusios Rusijos kariuomenės laimėjimai.

Civilių gyventojų žūtis okupuotose Ukrainos teritorijose ir pačioje Rusijoje naudojama įrodyti būtinybę tęsti karą „iki pergalingos pabaigos“.

Po atakos prieš „Ochmatdyt“ Rusijos propagandistai skundėsi, kad šios tragedijos atgarsis nepalyginamas su žuvusiųjų Sevastopolio paplūdimyje rezonansu.

Ir nė vienas jų net neprisiminė, kad iki 2014 metų Sevastopolis buvo tiesiog ramus Ukrainos provincijos miestas, turizmo centras, o Rusijos Juodosios jūros laivynas – jei ne agresyvios Kremliaus ambicijos – galėjo ir toliau ramiai rūdyti Sevastopolio pakrantėje. Įlanka ir Juodoji jūra prie Krymo krantų jau seniai galėjo tapti prekybos kelių dalimi, o ne mūšių arena.

Tačiau V. Putinas nusprendė pradėti karą ir Sevastopolį bei Krymą paversti tramplinu agresijai prieš Ukrainą. Todėl poilsiautojai Sevastopolio paplūdimyje tapo aukomis, tai yra, vienos Rusijos raketos, o „Ochmatdyt“ pacientai – kitos Rusijos raketos aukomis.

Ir faktas, kad visi šie žmonės yra V. Putino paleisto karo aukos. Kaip ir Koventrio, Kyjivo ar Drezdeno sprogdinimų aukos buvo A. Hitlerio pradėto karo aukos. Jei ne fiureris, nė viena bomba nebūtų nukritusi ant kurio nors Vokietijos miesto. O fiureris, pamenu, taip pat mėgo kalbėti apie moteris ir vaikus.