„Įkurta ne saugoti prezidentą“. Kas yra JAV Slaptoji tarnyba

Jungtinių Valstijų Slaptoji tarnyba (Slaptoji Service) – federalinė teisėsaugos agentūra, pavaldi nacionalinio saugumosaugumo departamentui. Slaptoji tarnyba atlieka kriminalinius tyrimus ir saugo JAV politinius lyderius, jų šeimas ir atvykstančius valstybių ar vyriausybių vadovus.

Paskutinėmis Amerikos pilietinio karo dienomis buvo apskaičiuota, kad net pusė cirkuliuojančios JAV valiutos buvo padirbta. Todėl JAV prezidentas Abraomas Linkolnas įsteigė komisiją, kuri pateiktų rekomendacijas, kaip išspręsti problemą.

Taip 1865 m. liepos 5 d. (jau po Lincono nužudymo) Vašingtone įkurta Slaptoji tarnyba tuomet pavaldi Iždo departamentui. Pirminė oganizacijos funkcija buvo kovoti su padirbta JAV valiuta.

Dėl tarnybos veiklos plačiai paplitęs padirbtų banknotų naudojimas buvo labai apribotas, o organizacijos įgaliojimai buvo išplėsti, kad apimtų kitų federalinių nusikaltimų, įskaitant pasisavinimą, pašto vagystes ir kontrabandą, priežiūrą.

Daugelio šių klausimų jurisdikcija buvo perduota Federaliniam tyrimų biurui (FTB), kai jis buvo įsteigtas 1908 m., tačiau nusikaltimai finansų ar bankų sektoriui, įskaitant elektroninius nusikaltimus, tebėra Slaptosios tarnybos kompetencijoje.

Antrasis ir galbūt labiau matomas Slaptosios tarnybos vaidmuo yra susijęs su iškilių politinių veikėjų ir vyriausybės pareigūnų apsauga.

Po prezidento Williamo McKinley nužudymo 1901 m. Kongresas neoficialiai paprašė, kad Slaptoji tarnyba suteiktų prezidento apsaugą. Po metų Slaptoji tarnyba prisiėmė visą atsakomybę už prezidento apsaugą.

Slaptoji tarnyba saugo prezidentą, viceprezidentą, pirmąją šeimą ir atvykstančius užsienio valstybių vadovus, taip pat pagrindinius kandidatus į prezidentus ir viceprezidentus per 120 dienų nuo visuotinių rinkimų.