Rusiškas koinas. Ar padės nuosava kriptovaliuta Rusijos valdžiai apeiti sankcijas

Naujausios, Rusijos valiutų rinką užkliudžiusios, JAV sankcijos, veikia atsiskaitymo su užsieniu galimybes. Rusijos valdžia karštligiškai ieško išeities iš padėties — ir panašu, ja vis labiau gali tapti kriptovaliutos visų pirma  — steiblkoinai. Kiek tokios viltys pagrįstos?

Kinijos transporto kompanijos stabdo naujų prekių, siunčiamų į Rusiją, priėmimą, Tai susiję su  tuo, kad jie negali priimt mokėjimų ЕVienintelis rusiškas valstybinis bankas Kinijoje „VTB Shanghai“ rublių iš Rusijos irgi nepriima, nes nežino, ką su jais daryti. Dėl to susikaupė neatlikti mokėjimai. Dėl tos pačios priežasties Kinijos bankai nustoja priimti mokėjimus rubliais.

Indijos premjeras Narendra Modi apsilankė Maskvoje ne šiaip sau — Reuters duomenimis, Rusijs ir Indija dabar derasi dėl ilgalaikio naftos tiekimo. Tačiau šalys sąlygų dar nesuderino, pabrėžia agentūra — konkrečiai, kokia valiuta bus apmokamas tiekimas.

Kas bendro šiuose pranšimuose? Tai, kad svarbiausia užsienio prekybos problema tampa valiutos pasirinkimas. Ir šios problemos sprendimo kol kas nėra. Buvo viltis pereiti prie prekybos juaniais — tačiau prie juanio daugiausiai pereita rusiško kontūro viduje. Taip savo liepos mėnesio „Finansų rinkų rizikos apžvalgoje“ CB konstatavo, kad dabar Maskvos biržos valiutų rinkoje (ji, priminsime, pateko po JAV sankcijomis) juanis užima 99,6％. Visa kita — Baltarusios, Kazachstano ir kitų „draugiškų“ šalių valiutos ir Turkijos lira, į kurią 2022 metais Rusijos valdžia dėjo dideles viltis. Deja, Turkija lūkesčių nepateisino. Ir ne tik dėl to, kad visus tuos metus lira veržliai devalvavosi — Turkija, drauge su Bulgarija ir Rumunija, vykdo NATO narės funkcijas, saugodama Juodosios jūros akvatoriją. Be to, Turkijos bankai dar anksčiau už Kinijos pradėjo blokuoti rusiškas tranzakcijas. BRICS valiuta? Apie ją kalbama jau taip seniai, kad neliko vilties jai atsirasti — ir tuo labiau, tapti plačiai naudojama.

Tokiomis sąlygomis Rusijai tėra viena valiuta, kurią vargu ar užblokuos — kriptovaliuta. Tiksliau, ta jos dalis, kuri vadinama steiblkoinais: monetos, kurių vertė pririšta prie vienos ar kitos dekretinės valiutos, dažniausiai — prie JAV dolerio.

Atrodytų, dar šį pavasarį deputatai svarstė nuo rugsėjo 1-osios uždrausti Rusijoje visas operacijas su kriptovaliuta, išskyrus mainingą (mainingas — šventas reikalas, juo užsiima tokie rimti žmonės, kaip Olegas Deripaska), — o štai jau CB išleido steiblkoinų naudojimo ir reguliavimo patirties ataskaitą. Ir konstatuoja: ne, kaip mokėjimo priemonės Rusijos viduje kriptovaliutos, žinoma, leisti nevalia. O štai kaip tarptautinių atsiskaitymų ir investavimo priemonę… Kodėl gi ir ne? Juo labiau, kad tokią kriptovaliutą galima išleisti ir patiems, susiejus ją, tarkime, su auksu — o su aukso atsargomis Rusijoje kol kas tvarka.

CB pranešime ryškėja reguliatoriaus minties eiga. Faktiškai, tai skaitmeniniai vekseliai, apie kuriuos mums pasakojo ekspertas ir tai gali būti štai taip: į vieną ar kitą šalį — pavyzdžiui, Kiniją ar Indiją — išvežamas tam tikras kiekis rusiško aukso, ir išleidžiami juo pagrįsti steiblkoinai, kurie gali laisvai cirkuliuoti, juos apmokėjimui gali priimti visi bankai, pirkti investuotojai (tai sukuria likvidumą) ir t.t.

Tokios mokėjimo priemonės pranašumai akivaizdūs: sankcijas tokiam steiblkoinui, naudojamam siaurame su Rusija prekiaujančių šalių rate, pritaikyti sudėtina, o svarbiausia, – neefektyvu: jį susekti bus daug sudėtingiau nei tradicinius bankinius pervedimus. Aprūpinimas auksu gali suteikti pakankamą stabilumą ir patrauklumą.

Trūkumai irgi akivaizdūs, ir svarbiausias iš jų — principinė Kinijos pozicija kriptovaliutos atžvilgiu. Užtenka pasakyti, kad Kinija uždraudė netgi mainingą, nors savo metu Kinijos maineriai pirmavo pasaulyje, o ir pačią kriptovaliutų rinką didžiąja dalimi kontroliuoja Kinijos „banginiai“. Ar Xi panorės priimti priimti rusišką steiblkoino variantą? Labai didelis klausimas. Visų pirma todėl, kad Kinijos valdžia puikiai supranta: kriptovaliuta iš principo yra blogai kontroliuojama. Kad ir kokios kliūtys statomos, anksčiau ar vėliau, ji „prateka“ į mažmeninę rinką. Galų gale, kas sukliudys tiems patiems „rusiško koino“ investuotojams ošleisti turimų monetų tokenus ir pardavinėti juos visiems norintiems? Bendrai, net ir be sankcinių grėsmių, leidimas naudoti kriptovaliutą — ganėtinai rizikingas reikalas.

Beje, negalima sakyti, kad toks steiblkoinas visiškai niveliuoja sankcijų grėsmę. Jos gali būti pritaikytos ir konkrečioms įmonėms, gabenančioms produkciją Rusijos adresu, ir atkirsti nuo dolerio visas tokias atsiskaitymo priemones naudojančias kompanijas ir bankus. Laimei, priežastis — pavojus finansų sistemos stabilumui, — nesunkiai įrodoma ir svarbi.

Ir tai, beje, dar viena priežastis, kodėl tokios kriptovaliutos įvesti neverta. Nes taip Rusijoje gali de facto atsirasti dvi valiutų sistemos: „auksinis kriptorublis“ išorioniame kontūūre ir įprastinis rublis — viduje. Kaip tai gali iškraipyti finansų sistemą, pamena tie, kas užtiko dolerio po 62 kapeikas valstybinį kursą, sušaudymus už valiutines spekuliacijas ir parduotuvių „Beriozka“ čekius — o taip pat ir tai, kad vyko toliau. CB tai gerai supranta, todėl ir ataskaita apie steiblkoinus tokia atsargi. Tačiau kitos išeities, panašu, nėra.

Gal bus nuspręsta naudoti jau esančius steiblkoinus. Bet čia rizika dar didesnė: bet kuris kriptovaliutos emitentas, kilus sankcijų pavojui iš JAV ar Kinijos pusės, nedelsdamas imsis priemonių neleisti naudoti savo monetų — netgi jas „sudeginti“ ar blokuoti rusiškame perimetre atsidūrusias monetas. Atsižvelgiant į pačios blokų grandinės technologijos, kuria paremtas kriptorinkos veikimas, skaidrumą, nustatyti kriptopiniginės buvimo vietą — grynai techninė užduotis.

Atskiras klausimas — kaip toks rusiškos politikos pokytis kriptovaliutų atžvilgiu atsispindės eiliniams piliečiams. Veikiausiai, nestirpiai. Iš esmės, ir dabar kriptoaktyvus leidžiame ne tik maininti, bet ir pirkti, parduoti ir laikyti — tik sumokėk mokesčius. Už steiblkonius, beje, irgi. Pavyzdžiui, jei įsigijote steiblkoiną esant mažesniam dolerio kursui, nei buvo parduodant, teks sumokėti mokestį už pirkimo ir pardavimo kainų skirtumą.

Kitas reikalas, kad kol kas tokios operacijos yra „pilkojoje“ zonoje. Jeigu, kaip siūlo CB, bus sukurti specialūs kriptovaliutų įstatymai, operacijas atlikti bus lengviau – bent ja bankai nebeblokuos tranzakcijų, kaip tai vyksta dabar. Tačiau pirkti prekes ir paslaugas už kriptovaliutą Rusijos viduje bus kaip ir anksčiau draudžiama. O jomis pervesti pinigus į užsienį galima ir dabar, nors ir gresiant blokavimui iš banko pusės. Tačiau tada, visai tikėtina, tokie mokėjimai taps labiau kontroliuojami ir teks įrodinėti pinigų kilmę, ir mokėjimo tikslą – gali būti, bus įvesti ir sumų ribojimai, panašūs į esamus dekretinių pinigų ribojimus.

Be to, nederėtų pamiršti, kad kitoje sienos pusėje irgi yra reguliavimo organai, kuriems „rusiški pinigai“ irgi nelabai patinka. Jeigu Rusijoje bus legalizuotos kriptovaliutos, neatmesina, kad atsiras nauji apribojimai iį rusiškojo perimetro. Ir jau tikrai tokie apribojimai bus uždėti „rusiškam koinui“, jeigu jis atsiras.

republic.ru