Jau greitai. Pasaulio likimas priklauso nuo „trečiojo“

Dviejų partijų politinė sistema JAV praktiškai atmeta galimybę trečiosioms, nepriklausomoms partijoms laimėti prezidento rinkimus. Tačiau istoriškai šių partijų kandidatų dalyvavimas turėjo didelės įtakos balsavimui ir lėmė, kas laimėjo kovą dėl aukščiausio posto. Tas pats gali nutikti ir šių metų rinkimuose.

1968 metais Amerikos nepriklausomos partijos kandidatas George'as Wallace'as, rasinės segregacijos palaikymo šalininkas, surinko 13,5 proc. balsų, daugiausia žemesnės klasės rinkėjų pietuose ir vidurio vakaruose. Tai lėmė demokratų kandidato viceprezidento Huberto Humphrey pralaimėjimą prieš Richardą Nixoną.

1992 m., be respublikonų prezidento George'o H. W. Busho ir jo oponento, demokratų Billo Clintono, kuris kandidatavo  perrinkimui, į Baltuosius rūmus taikėsi naftos magnatas ir multimilijonierius iš Teksaso Rossas Perotas. Nelaimėjo nei vienoje valstijoje (t. y. surinko 0 rinkėjų balsų), bet gavo net 19 proc. tiesioginių balsų. Respublikonai tvirtino, kad H. Clinton laimėjo rinkimus, nes R. Perotas atėmė dalį konservatorių rinkėjų balsų iš G. Busho, nors vėlesnės analizės parodė, kad būtent jis turėjo naudos iš multimilijonieriaus konkurencijos.

Šiuo metu vykstančiuose rinkimuose svarbiausias „trečiasis“ kandidatas yra Robertas F. Kennedy – jaunesnysis, 1968 metais nužudyto senatoriaus R. F. Kennedy sūnus. Jis yra advokatas, besispecializuojantis atstovauti aplinkos apsaugos organizacijoms. Iš pradžių jis paskelbė, kad taps  Demokratų partijos kandidatu, vėliau pasiskelbė nepriklausomu kandidatu.

Amerikiečiams  turėjus rinktis tarp Donaldo Trumpo ir – liepos 21 d. – Joe Bideno, R. F. Kennedy iš pradžių turėjo didelę paramą – maždaug 10–15 proc. Ji kiek susilpnėjo po to, kai žiniasklaida paviešino jo keistus pasisakymus. R. F. Kennedy buvo kampanijos prieš COVID-19 vakcinas vadovas ir įvairių sąmokslo teorijų, kaip šios, jog ligos virusas būtų gaminamas laboratorijose, siekiant sunaikinti baltųjų ir juodaodžių amerikiečių populiaciją ir išgelbėti žydus bei azijiečius, kurie tariamai buvo jai atsparūs.

Analizė pirmiausia parodė, kad už R. F. Kennedy daugiau balsuotų demokratai nei respublikonai. Po to, kai J. Bidenas atsisakė kandidatuoti  perrinkimui ir jį pakeitė Kamala Harris, kurios kandidatūra dramatiškai pagerino demokratų nuotaiką, nepriklausomų anti-vaxxer  skaičius sumažėjo iki 5–7 proc. Analizės rodo, kad jį palaiko daugiau dabartinių Respublikonų partijos (GOP) šalininkų nei demokratų, nors R. F. Kennedy pabrėžia, kad jis „tiki profesinėmis sąjungomis ir rasiniu teisingumu“.

Tai ne vienintelis „trečiasis“ kandidatas

Jis nėra vienintelis „trečiasis“ kandidatas. Baltuosiuose rūmuose kaip nepriklausomi kandidatai taip pat yra: gydytoja ir aplinkosaugos aktyvistė Jill Stein, Harvardo ir Jeilio universitetų filosofijos dėstytoja Cornell West ir Libertarų partijos kandidatas, 39 metų gėjus Chase'as Oliveris. Visi trys žinomi dėl savo kairiųjų pažiūrų, ypač moralės ir kultūros klausimais (abortai, LGBT teisės ir kt.). Ch. Oliveris anksčiau buvo registruotas kaip demokratas ir balsavo už Baracką Obamą.

Visi trys nepriklausomi kandidatai rinkimuose gali tikėtis daugiausiai 2–3 proc. balsų ir jų pavardžių net nėra balsavimo biuletenyje visose 50 valstijų. Tačiau jie gali atlikti „spoilerių“ vaidmenį, kai kuriose valstijose atimdami balsus iš pagrindinių kandidatų – pirmiausia Kamalos Harris. Tai taikoma svyruojantiems rinkėjams, kurie dažniausiai lemia rinkimų rezultatus. Tokia situacija susiklostė 2000 m., kai į Baltuosius rūmus kandidatavo demokratas viceprezidentas Alas Gore'as ir Teksaso gubernatorius respublikonas George'as W. Bushas.

Floridoje  Žaliųjų partijos kandidatas, vartotojų teisių aktyvistas Ralphas Naderis surinko 97 421 balsą. Tai buvo dalis visų valstijos balsų, tačiau tik 537 rinkėjais daugiau balsuota už G. Bushą nei už A. Gore'ą. Kilo ginčas dėl balsų skaičiavimo, kurį tik Aukščiausiasis Teismas išsprendė G. Busho naudai, jis gavo 25 Floridos rinkėjų balsus, kurie leido surinkti 271 balsą visoje šalyje – tik vienu daugiau nei minimumas. 270 reikia laimėti rinkimus.

Šių metų rinkimuose abiejų politinių stovyklų jėgos yra apylygės, rašo „Forbes“. Galima nuspėti, kad tiek Kamala Harris, tiek Donaldas Trumpas, jei laimės, greičiausiai nedideliu skirtumu. Sprendžiamasis rezultatas bus tokiose svyruojančiose valstijose kaip Pensilvanija, Mičiganas, Viskonsinas, Arizona, Nevada ir Šiaurės Karolina. Jei minėti trečiųjų šalių kandidatai, garsėjantys kairiųjų programomis, gaus ten daug balsų, K. Harris juos atims, o tai gali persverti svarstykles D. Trumpo naudai.