Niekas nesupranta, ką daro Lietuva. „Latvijos prezidentas užsakė tyrimą“

„Šiek tiek nustebino, kad Lietuva nelabai pajautė neigiamų Vokietijos pramonės tendencijų, nes Vokietijos pramonė yra nukritusi į žemiausią lygį nuo 2012 m. Tai yra labai gilus, plataus masto nuosmukis. Gamtinės dujos yra gerokai brangesnės nei JAV, Kinijoje ar Vidurio Rytuose, todėl tuo aspektu konkuruoti sunku. Elektra irgi brangesnė“, – „Delfi“ laidoje „Verslo tema“ ES ekonomikos nuotaikas aptarė ekonomistas.

Jis tikino, kad kai kurie Vokietijos automobilių gamintojai kalba ir apie gamyklų uždarymą.

„Turint omenyje, kad daug Lietuvos pramonės įmonių aptarnauja ir tiekia tarpines prekes Vokietijos transporto sektoriui, automobilių gamintojams, mes labai neigiamo poveikio nematėme. Bet čia, viena vertus, yra ilgalaikiai kontraktai <...>, todėl net ir tiems sektoriams patiriant nuosmukį, Lietuvos gamintojai nepatyrė to nuosmukio. Tačiau tai nereiškia, kad tai amžina.

Nei energijos, nei darbo jėgos kaina mes negalime konkuruoti nei su Pietryčių Azija nei su kitomis Azijos valstybėmis. Tačiau Lietuva šiuo metu yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kur apdirbamoji gamyba šiemet auga. Visur kitur yra nuosmukis ir Lietuvos apdirbamoji gamyba yra 30 proc. didesnė nei buvo šio dešimtmečio pradžioje.

Pasikartosiu: Vokietija kritusi į žemiausią dešimtmečio lygį, Estija yra 2018 m. lygyje, o Latvija nuo dešimtmečio pradžios – nepasikeitusi“, – pakartojo ekonomistas bei pridūrė, kad Lietuvos eksporto rinkos – labiau diversifikuotos“, – teigė jis.

„Net Latvijos prezidentas užsakė tyrimą, kodėl Lietuvos ekonomika auga, o ką blogai daro Latvija.

Bet labai lengva užmigti ant laurų: pandemija, energijos krizė, sutrikusios tiekimo grandinės – visokie iššūkiai, niekas mūsų neparklupdė. O tada prie tokios aplinkos labai lengva atsipalaiduoti. Tada geri laikai pagimdo silpnus politikus, kurie gali prikaišioti pagalių į ratus“, – svarstė jis.

Jis tikino, kad, šiuo atveju, Estija yra geras blogo atvejo pavyzdys.

„Sako, padidinsim mokesčius, išspręsim problemas, bet krenta į dar gilesnę duobę. Tai geras metas pasimokyti iš kitų klaidų ir nelipti ant to grėblio“, – sakė N. Mačiulis.

Jis pridūrė, kad Estija mokesčius didino tam, kad sumažintų biudžeto deficitą, nors pati turi mažiausią skolą visoje ES.

„Kai jau esi duobėje, bet bandai pakasti giliau vietoje to, kad ieškotum už ko užsikabinti ir išlipti <…> jei didinsi mokesčius, mažės vartojimas ir viskas keliaus žemyn. Rinkos dėsniai veikia greitai. Gali apsimesti, kad iš nieko gali greitai sukurti gerovę tik perskirstydamas iš vienos kišenės į kitą ir visi suklestės. Jeigu būtų taip paprasta, klestėtų visos pasaulio valstybės. Taip nėra“, – aiškino jis.