„Patvirtino žvalgyba. Rusija užpuls NATO iki 2026.“

Naujasis ES gynybos komisaras Andrius Kubilius perspėjo, kad Europos Sąjunga turi skubiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus, nes per šešerius ar aštuonerius metus gali įvykti konfrontacija su Rusija, rašo „Reuters“.

Įvairūs ES pareigūnai ir kariuomenės vadai perspėjo apie Rusijos karinę grėsmę, Josepas Borrellis ją pavadino didžiausia Europos grėsme, o Vokietijos žvalgyba prognozuoja galimą Rusijos puolimą NATO iki 2026 m.

Pirmasis ES gynybos komisaras, buvęs Lietuvos premjeras A. Kubilius ES vaidmenį vertina kaip NATO papildymą, o ne konkurenciją. ES gynybos vadovas patikslino, kad nors Europos Sąjunga neturės gynybos planų ar karinės vadovybės kaip NATO, ji turi įrankius, padedančius užsitikrinti didesnį finansavimą, kurio NATO trūksta.

A. Kubilius akcentavo greitų ir ambicingų sprendimų būtinybę, siekiant pasirengti galimiems kariniams iššūkiams.

„Jeigu į šiuos vertinimus žiūrime rimtai, tai turime laiko tinkamai pasiruošti, bet jo nedaug. Tai reiškia, kad privalome priimti greitus ir ambicingus sprendimus“, – teigė jis.

„Amerikos balsas“ rašo, kad 67 metų komisaras bus atsakingas už bendrus Europos gynybos projektus, įskaitant apsaugą nuo oro ir kibernetinių atakų. A. Kubilius jau seniai pasisako už Europos ginklų pramonės plėtrą, investicijų į Europos ginklus didinimą ir bendrų pirkimų skatinimą.

Anot „Reuters“, A. Kubilius teigė, jog NATO gynybos ministrai ir generolai sutaria, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali būti pasirengęs konfrontacijai su NATO ir ES po 6-8 metų. Dėl šio įvertinimo ES saugumas iškeltas į ES politinės darbotvarkės viršūnę po didelio masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.

A. Kubilius planuoja bendradarbiauti su ES užsienio politikos vadove Kaja Kallas, buvusia Estijos ministre pirmininke, įvertinant išteklių, reikalingų Europos Sąjungai pasirengti kariniam iššūkiui. Jis siekia užbaigti šį tyrimą per pirmąsias 100 darbo dienų.

Komisijos narys pabrėžė, kad Europos gynybos pramonė yra „nepatenkinamos būklės“ dėl investicijų trūkumo, viršijančio vieną trilijoną eurų per dešimtmetį po finansų krizės. Jis išreiškė norą per ateinančius kelerius metus investuoti daugiau nei 500 milijardų eurų į Europos gynybos pramonės plėtrą, tačiau pripažino, jog neaiškus šių lėšų šaltinis.

A. Kubilius pasiūlė keletą galimų gynybos pramonės plėtros būdų, įskaitant bendrų gynybos obligacijų išleidimą, Europos atsigavimo ir atsparumo fondo lėšų panaudojimą ar Europos investicijų banko įtraukimą.