„Sukėlė gaisrą.“ Rusams visiškai neliko pinigų. „Maskvoje kilo badas“

Didelės Rusijos įmonės susiduria su problemomis grąžindamos skolas Kinijos juaniais, kurios susikaupė nuo karo Ukrainoje pradžios, Kremliui ėmus atsisakyti „toksiškų“ valiutų.

Dėl vasaros pabaigoje ir rudenį smarkiai suintensyvėjusio juanių trūkumo Rusijos rinkoje „Sovcomflot“ įspėjo investuotojus apie negalimumą atlikti mokėjimus Kinijos valiuta, pranešė „Vedomosti“, remdamasi bendrovės pareiškimu. Didžiausia Rusijos naftos tanklaivių savininkė ir pagrindinė Rusijos naftos bendrovių šešėlinio laivyno operatorė „Sovcomflot“ pareiškė, kad artimiausią juanių obligacijų emisijos kuponą mokės rubliais.

Su sunkumais susidūrė ir eksportuojančios įmonės, „Reuters“ sakė šaltinis viename didžiausių Rusijos bankų. „Jos ėmė paskolas iš Rusijos bankų juaniais už būsimas pajamas, pardavė šiuos juanius biržoje, vykdydamos dekretą dėl tokio pardavimo privalomumo, o realios pajamos pakibo ant plauko per dabartines sudėtingas mokėjimų grandines – nėra ką atiduoti bankams“, – paaiškino šaltinis „Reuters“.

Pasak jo, eksportuotojų „grynųjų pinigų spragos“ sukėlė „gaisrą“ tarpbankinėje juanių rinkoje, kur palūkanų normos rugsėjį šoktelėjo iki 200 proc. per metus ir daugiau – tiek kredito įstaigos buvo pasirengusios sumokėti, kad vienai dienai pasiskolintų Kinijos valiutos iš „kolegų“.

Juanių „badas“ Maskvos biržoje atsirado netrukus po to, kai prekybos platformai kartu su pagrindinėmis atsiskaitymo struktūromis – Nacionaliniu kliringo centru ir Nacionaliniu atsiskaitymų depozitoriumu – buvo pritaikytos JAV sankcijos. RUSFAR kursas, kuris paprastai svyruodavo tarp 1-5 procentų, rugpjūčio pabaigoje šoktelėjo iki 42 procentų, o vėliau viršijo 200 procentų. Dabar juanių palūkanų normos pinigų rinkoje laikosi apie 60-90 proc. per metus, o atpirkimo sandorių palūkanų normos kyla virš 100 procentų, sako GPB privačios bankininkystės vykdomasis direktorius Jegoras Susinas.