Medžioja juos visame pasaulyje. Niekas nepastebi, ką daro Putinas

Latvijoje veikiančios nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos priemonės „Meduza“ tiriamoji reporterė Lila Japarova tvirtina, kad Vladimiras Putinas medžioja rusus visame pasaulyje.

Straipsnyje „New York Times“ ji nurodė, kaip pati teigia, tai, ką daro Rusijos prezidentas ir apie ką mažai kalbama.

„2022-ųjų lapkritį redakcija patarė saugotis, ką valgau ir nebeužsisakyti maisto. Iš pradžių nekreipiau dėmesio, bet netrukus supratau rimtumą, kai kolegė Jelena Kostjučenko po mėnesio buvo apnuodyta Vokietijoje, tikriausiai per Rusijos valstybės pasikėsinimą“, – savo istoriją pradėjo Japarova.

Ji taip pat sako, kad tokios istorijos tapo dažnos ir primena, kad tiriamoji žurnalistė Alesja Marochovska buvo persekiojama Čekijoje, taip pat Rusijos disidentas Maksimas Kuzminovas buvo rastas negyvas Ispanijoje. Ir abiem atvejais daroma prielaida, kad už to stovi Kremlius.

„Tačiau pavojus gresia ne tik jiems. Taip pat yra šimtai tūkstančių rusų, kurie paliko tėvynę, nes nenorėjo turėti nieko bendra su Vladimiro Putino karu arba buvo apkaltinti nepakankamu jo rėmimu. Tie mažiau žinomi disidentai taip pat yra stebimi ir grobiami. Tačiau jų represijos vyksta tyliai – dažnai su tyliu sutikimu arba nepakankamai reaguojant šalims, į kurias jie pabėgo“, – rašo Japarova.

„Tai baisu. Kremlius medžioja paprastus žmones visame pasaulyje, ir atrodo, kad niekam tai nerūpi“, – priduria ji.

Japarova rašo, kad informaciją apie Rusijos vykdomus susidorojimus su užsienyje esančiais žmonėmis renka nuo pat karo Ukrainoje pradžios, ir pažymi, kad jos šaltiniai – nuo ​​tų, kurie patys išgyveno pagrobimus ir sekimą, iki rusų diasporos lyderių visame pasaulyje ir retai jiems padedantys žmogaus teisių aktyvistai.

„Daugelis su manimi kalbėjosi anonimiškai, kad galėtų aptarti Rusijos represijas nebijodami atpildo. Kremlius, žinoma, neigia bet kokį dalyvavimą – dažniausiai teigdamas, kad negali komentuoti to, kas vyksta su žmonėmis kitose šalyse. Tačiau įrodymai kaupiasi“, – sako Japarova.

Pavyzdžiui, Kazachstane suimtas vokalo mokytojas, Armėnijoje už Rusijos kritiką sulaikytas mokytojas ir aktyvistas Levas Gjameris, kuris dvejus metus gauna žinutes, „siunčiamas“ savo motinos, nors ji mirė prieš penkerius metus.

Tie, kurie negrįžta į Rusiją, pastebi žurnalistė, yra stebimi. Pavyzdžiui, LGBTQ aktyvistė Sakartvele pastebėjo, kad ją seka dronas. Priimančiosios šalys dažnai bendradarbiauja su Rusijos tarnybomis, pavyzdžiui, Kazachstano ir Kirgizijos atveju, kur vietos valdžia padeda susekti rusų dezertyrus.

Vienas iš naujausių atvejų – Rusijos ir Irano karinius ryšius tyręs žurnalistas Sergejus Podsitnikas. Jis pastebėjo, kad Duisburge jį seka vyras. Podsitniko kolega taip pat pastebėjo, kad juos seka tas pats vyras, tačiau vietos policija sureagavo ne iš karto. Vietos valdžiai reikėjo dviejų skundų, kad pradėtų tyrimą. Netrukus byla buvo baigta, neradus nusikaltėlio.

Pasak Londone įsikūrusios tyrimų organizacijos „Dossier Center“, Duisburgas (Vokietija) yra viena iš vietų, iš kurios Rusijos karinės žvalgybos padalinio agentai vykdo sabotažus užsienyje.

„Podsitnikas dabar saugus, bet ne visiems taip pasisekė. Panašius persekiojimus patyrę emigrantai kartais dingsta be žinios – ar nuo ambasados ​​durų Armėnijoje, ar iš kaimo bažnyčios Sakartvele – tik vėliau atsiduria Rusijos sulaikymo centruose. Neįmanoma įvertinti, kaip dažnai tai atsitinka. Tačiau, pasak mano šaltinių, galime daryti prielaidą, kad tokių atvejų kaip Levas Skorjakinas, kuris pernai spalį buvo išvežtas iš savo nakvynės namų Kirgizijoje, įstumtas į automobilį ir deportuotas atgal į Rusiją, yra daug daugiau. Mes tiesiog apie juos nežinome“, – rašo Japarova.