Peskovas susipainiojo. „Tai yra viena, o tai jau kita.“ Niekas nieko nesuprato

Rusijos analitikas Anatolijus Nesmijanas „Telegram“ kanale atkreipė dėmesį į Peskovo pareiškimus apie branduolinę doktriną.

Peskovas šiandien sudėtingai ir painiai bandė paaiškinti, kodėl branduolinė doktrina yra viena, o jos naudojimo sąlygos – kita.

Gavosi ne kažin kas, nes dėl jo paaiškinimų liko neaiškus klausimas – kodėl jie priėmė jos papildymus, jei aiškina dabar, kad nereikia suprasti pažodžiui?

Doktrinos prasmė – sukurti protokolą, kuriuo remdamosi atitinkamos struktūros ne tik gali, bet ir privalo priimti tam tikrus sprendimus. Nori jie to ar ne – čia jau dešimtas klausimas. Jei vietoj protokolo jums duodamas receptas, kurį galite vartoti arba ne, tada viskas virsta kažkokia fikcija: visa branduolinio ginklo panaudojimo procesui sukurta hierarchija, užuot griežtai laikantis protokolo, sėdės tiesiai ir lauks leidimo iš pačio viršaus.

Tai kažkaip dar gali suveikti branduolinio ginklo panaudojimo atveju, tačiau atgrasymo situacijoje, o juo labiau atsako į priešo agresiją situacijoje, delsimas laukti politinio sprendimo gali tapti lemtingas.

Tačiau čia ir slypi despotizmas, kad nėra numatytas joks galių, ypač išskirtinių, perdavimas iš aukštesnio žmogaus rankų. Bet kokį bandymą atlikti tokį perdavimą jis vertins kaip pasikėsinimą į jo unikalią padėtį hierarchijoje. Ir jei taip, tai visų šių doktrinų kaina yra centas, nes vis tiek visi sprendimai bus priimami individualiai ir neišvengiamai vėluojant.

Kita vertus, niekas ypač neslėpė, kad branduolinė doktrina yra ne tiesioginio veikimo dokumentas, o signalas nežinomam. Todėl į tai ir reikia žiūrėti kaip į signalą ir nieko daugiau.