„Zelenskis viską tik pablogino! Dabar jį palauš“

Londono universiteto koledžo profesorius Vladimiras Pastuchovas kalba apie sunkius artėjančius Ukrainos prezidento rinkimus.

„Be visų bėdų ir išbandymų, kurie Ukrainos žmones ištiko iki 2024 m. rudens vidurio, taip pat galime pridurti, kad dauguma ukrainiečių yra priversti gyventi dirbtinio kognityvinio disonanso sąlygomis“, – rašo Pastuchovas.

„Ukrainos viešojoje erdvėje vienu metu plinta du vienas kitą paneigiantys naratyvai: „pergalė“ ir „paliaubos“.

Žmonės nežino, ko tikėtis ir ko laukti – ar šviesos tunelio gale, ar pasaulio pabaigos tunelyje. Tai tik padidina visuomenės nervingumą, padidina jo lygį iki isterijos.

Tuo pačiu metu aukščiausios jėgos siunčiami impulsai linkę sustiprinti šį kognityvinį disonansą, o ne prisidėti prie jo sprendimo.

Mano nuomone, prieštaringi Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose rezultatai turėjo būtent tokį poveikį visuomenės nuotaikoms. Pats vizitas buvo lydimas nereikšmingo „pergalės plano“ propagavimo ir baigėsi didžiuliu gandų antplūdžiu apie labai greitą paliaubų susitarimą su numanoma implikacija: okupuotos teritorijos, pasibaigus karštam karo etapui, tam tikromis sąlygomis liks Rusijos kontroliuojamos (visiškai nepriimtina sąlyga „pergalingo“ naratyvo rėmuose).

Mano nuomone, visuomenės nuotaikos negali likti tokioje palaužtoje būsenoje neribotą laiką, nes tai gresia didžiuliu psichologiniu žlugimu, kuris nežinia, kaip gali baigtis, ypač Ukrainoje su giliomis „gatvės politikos“ tradicijomis.

Taigi, Zelenskis artimiausiomis savaitėmis ar daugiausia mėnesių turės pasukti situaciją viena ar kita kryptimi. Kad ir kaip būtų nemalonu, jam teks palikti patogią strateginio neapibrėžtumo zoną ir deklaruoti, už ką šioje situacijoje asmeniškai balsuoja: už karą (pergalę) ar už taiką (paliaubas).

Atspėti, kuria kryptimi Zelenskis pasisuks, yra nedėkingas uždavinys. Jis turi gana didelę laisvos politinės valios autonomiją ir, priešingai nei tikėtasi, gali ilgai, nors ir ne be galo, priešintis aplinkybėms.

Tačiau vis tiek galima sukurti tam tikrus scenarijus. Tai nėra visiškai nenaudinga. Situacijos raidos scenarijai reikalingi tam, kad kažkaip būtų galima orientuotis greitai besikeičiančioje aplinkoje, tačiau kadangi situacija dažnai keičiasi greičiau nei rašomi scenarijai, juos tenka nuolat koreguoti.

Mano nuomone, šiandien pagrindinis situacijos raidos scenarijus yra toks, kad JAV ir sąjungininkės iki pavasario, jei ne anksčiau, „palauš“ Zelenskį ar ką nors kitą, kuris tuo metu bus jo vietoje, prasidėjus deryboms su Rusija dėl paliaubų, neiškeliant prielaidos aneksuotų teritorijų deokupacijai.

Tuo pačiu metu Ukrainos sutikimas tokioms deryboms niekada nereikš, kad jos bus sėkmingos ir iš tikrųjų prives prie paliaubų.

Techniškai tai galėtų įvykti kažkokio kombinuoto formato rėmuose (bet tikrai ne „taikos konferencijoje“, kur vadovauja Ukraina), dalyvaujant Kinijai ir vienam iš nuolatinių tarpininkų (Turkija, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai). Indija nėra atmesta, tačiau kyla abejonių, kad ji pati susitars su Kinija, ir tai bus būtina sąlyga.

Manau, kad Zelenskis ir Jermakas atidės politinio sprendimo priėmimą iki JAV prezidento rinkimų rezultatų. Tačiau ar Bidenas suteiks jiems tokią galimybę, ar jis nori padėti tašką savo politinei karjerai – dar vienas didelis klausimas, kurį dar reikia išspręsti.

Šiuo metu baigsis kognityvinis disonansas, kuriame šiandien gyvena Ukrainos visuomenė, ir prasidės jos apsisprendimas vienam iš savo likimo variantų“, – rašo Pastuchovas.