Naujas karas iki 2030-ųjų? Kertasi dvi branduolinės valstybės

Ekonomika iš politikos?

Kinija ir Indija dabar yra pagrindinės geopolitinės konkurentės regione. Pagal gyventojų skaičių jos užima pirmąsias dvi vietas pasaulyje – skirtingi ekspertai skirtingai vertina, kuri iš šių dviejų milžinių yra ant pirmo laiptelio.

Indija pretenduoja į Kinijos istoriją, bet ne abstrakčią senovės istoriją, o visiškai modernią sėkmės istoriją. Naujasis Delis ne tik atvirai pareiškia, kad nori eiti tuo keliu, kuriuo Kinija ėjo XX amžiaus pabaigoje, bet ir neprieštarauja, kad tai būtų daroma pačios Kinijos sąskaita.

Šiais metais trečiai kadencijai perrinktas Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi tiesiogiai teigia, kad Indija yra pasirengusi perimti dėl politinių priežasčių iš Kinijos perkeltų didžiausių pasaulio tarptautinių įmonių gamybos pajėgumus.

Pigios darbo jėgos Indijoje šiandien tikrai ne mažiau nei prieš 40 metų Kinijoje, tačiau Indija turi didelį pranašumą prieš Kiniją. Indija yra didžiausia demokratija pasaulyje, nors ji nėra tobula. Šioje šalyje parlamentas renkamas demokratiniu ir konkurenciniu pagrindu, kuris vėliau sudaro jam atskaitingą vyriausybę. O valdžios skaidrumas ir nuspėjamumas, suponuojantis demokratinę valdymo formą verslui, yra kone pagrindinis komponentas, lemiantis palankaus investicinio klimato lygį.

Šalys priešinasi viena kitai politikoje, prekyboje, kovoje dėl investuotojų ir prekybos keliuose, tačiau kartu glaudžiai bendradarbiauja. Kova dėl transporto koridorių Indijos vandenyne, kur abi valstybės kuria savo laivynus, nesutrukdė ekonominiam bendradarbiavimui.

Tačiau po incicento Ladake 2020 m., pasipylė ekonominės sankcijos. Modi vyriausybė priėmė daugybę sprendimų, kurie apribojo Kinijos įmonių ekonominę veiklą Indijoje.

Nafta ir kelias į Vidurinę Aziją

Svarbu pažymėti, kad prieš 2020 m. Ladako incidentą Indijos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Dabar pastaruosius ketverius metus Indijos vyriausybė įvairiais pretekstais nuolat taikė finansinių sandorių su Kinija apribojimus.

Tarptautinis ekspertas Manoj Joshi mano, kad šie veiksmai yra atsakas į Kinijos veiklą ginčijamame regione. Paradoksalu, tačiau 2023 metais Kinija tapo didžiausia Indijos užsienio ekonomine partnere (prekių ir paslaugų importas už 100 mlrd. USD), o Indijos eksportas į Kiniją sudaro tik 16 mlrd. dolerių.

Eskalacija paaštrėjo ir situacija tapo dar įtemptesnė po susišaudymo 2021 m.

Stenfordo universiteto Walterio Šorenšteino Azijos ir Ramiojo vandenyno tyrimų centro ekspertas Arzanas Taraporas mano, kad Kinija naudojasi situacija regione, siekdama išlaikyti Indijos pajėgas nuolatinėje įtampoje ir priversti oponentą išleisti išteklius, užuot juos skyrus labiau prioritetiniame Indijos vandenyno vektoryje.

Be to, Ladako regionas atlieka strateginį vaidmenį, nes tai yra Indijos vartai į Vidurinę Aziją, kur Kinija nenorėtų įsileisti savo priešininkės. Taip pat yra konkretesnis projektas, kuriam įtakos turi regioninė kontrolė. Kinija ketina nutiesti dujotiekį, kuriuo Irano nafta bus pumpuojama iš Pakistano Gvadaro uosto per šios šalies okupuotą Kašmyrą į Kiniją. Šis dujotiekis pakels Kinijos energetinę nepriklausomybę į naują lygį, todėl Pekinas nori būti tikras, kad jam niekas negresia.

Dėl tų pačių priežasčių, bet skirtingai interpretuojant, šis regionas yra strategiškai svarbus Naujajam Deliui. Visų pirma, branduolinei valstybei, kuri pretenduoja būti vienu iš visos planetos geopolitinių polių, nėra prestižas nekontroliuoti visos savo teisėtos teritorijos.

Indai nori patekti į Vidurinę Aziją ir sukurti konkurenciją Kinijai šia kryptimi. Be to, Naujasis Delis neturi nieko bendra su Kinijos energetinės nepriklausomybės augimu. Sparčiai auganti Indijos ekonomika leidžia jai išleisti išteklius karinių jūrų ir sausumos pajėgų stiprinimui vienu metu. Todėl abiejų šalių kariniai pajėgumai per ateinantį dešimtmetį, jei ne visiškai suvienodinti, tai bent jau sumažins atotrūkį, kuris dabar akivaizdžiai yra Kinijos pusėje. Tokios jėgų pusiausvyros kaitos tendencijos prognozuoja, kad Kinija pradės karinę operaciją regione, kol karinis pranašumas bus jos pusėje.

Ar bus karas?

Dabar, nepaisant dešimčių derybų raundų, padėtis regione tebėra įtempta. Akivaizdu, kad plataus branduolinio karo niekas nenori. Pekinas ir Naujasis Delis tikisi riboto konflikto, kuriame abi pusės žais savo raumenimis – o 2020–2022 m. įvykiai tapo pavyzdine šio plano repeticija.