Sąžiningi rinkimai. Apie rinkimų vogimą „senose“ ir „jaunose“ demokratijose

Lapkričio 5 d. įvyksiantys JAV prezidento rinkimai, — ne tik itin svarbus pasaulio politikos įvykis, bet ir vienas iš svarbiausių pasaulio šou. Jų baigtis, manytina, bus itin svarbūs ir Rusijos-Ukrainos karui, ir daugiašaliam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, ir globaliai ekonomikai. Įvairių šalių žmonės Donaldo Trumpo ir Kamalos Harris programas ir charakterius neretai išmano geriau, nei savo šalių politikų programas ir charakterius.

Lapkričio 3 d. įvyks antrasis Moldovos prezidento rinkimų turas. Jame rungsis dabartinė valstybės vadovė Maia Sandu ir buvę generalinis prokuroras Alexandr Stoianoglo. Pirmoji laikoma proeuropietiška kandidate, antras — prorusišku. Kartu su pirmuoju rinkimu turu vyko referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą siekio palaikymo, ir pagal jo rezultatus šalis atrodo pasidalinusi beveik per pusę: 50,38％ — už, 49,62％ — prieš.

Spalio 26 d. įvyko parlamento rinkimai Sakartvele. Juose laimėjo prorusiška laikoma valdančioji partija „Gruzijos svajonė“. Opozicija šį rezultatą pripažinti atsisakė, tačiau masiniai vieši protestai, kuriuos daugelis pranašavo, neįvyko.

Ir Moldovoje, ir Sakartvele balsavimus lydėjo kaltinimai falsifikavimu. Tai nuolatinis beveik visų rinkimų motyvas „jaunos demokratijos“ šalyse. Jau nekalbant apie autoritarines šalis, kaip Rusija.

Tačiau štai kas įdomu: tas pats motyvas dabar skamba ir JAV rinkimuose. Priešininkai kaltina vienas kitą bandymais „pavogti rinkimus“ ir „pakirsti demokratiją“. Daugelį metų rinkimų sąžiningumas JAV ir kitose „senose demokratijose“ buvo kaip duotybė, rinkimų falsifikavimas laikytas tuo, kas vyksta su kitais. O, iš tiesų, kodėl? Apie tai — šiandienos laiškas:

Apie rinkimų vogimą „senose“ ir „jaunose“ demokratijose