Sąmokslas su trečiuoju žaidėju. Rusija bus pribaigta kaip Sovietų Sąjunga

Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus. Galutinis pranašumas prieš Kamalą Harris buvo pasiektas pergale Viskonsine. Kokie bus jo tolesni žingsniai, ypač Ukrainos atžvilgiu, ir kas turi jam realią įtaką? Apie tai kalbėjo  Maksimas Jalis, politologas, Strateginės komunikacijos ir informacijos saugumo centro skyriaus vedėjas.

Pirma, pagrindinis asmuo bus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, o kiek mažiau – valstybės sekretorius. Ir dabar nėra net užuominos, kas galėtų būti tie žmonės, kurie užims šias pareigas. 2016 m., kai D. Trumpas pradėjo eiti pareigas, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais jau buvo pasikeitęs. 

Antra, J. D. Vance'as neturės 100% įtakos svarbiausiems sprendimams. Jis visiškai kitos funkcijos. Galime prisiminti viceprezidentą Mike'ą Pence'ą, kuris nebuvo įsimintinas ir neturėjo rimtos įtakos D. Trumpo sprendimų priėmimui, liko jo šešėlyje.

D. Trumpas visus sprendimus priims asmeniškai. Tai yra jo asmeninė savybė, jo sprendimų priėmimo psichotipas.

Jei M. Johnsonas taps Atstovų rūmų pirmininku, o Respublikonų partija ims vadovauti visais lygmenimis – Baltuosiuose rūmuose, Kongrese, Senate, kiek ši respublikonų vadovybė gali paveikti sutarimą dėl finansinės ir karinės pagalbos Ukrainai?

Tai, žinoma, palengvins D. Trumpo politikos įgyvendinimą visose srityse, taip pat ir Ukrainos atžvilgiu. Nes biudžetą ir finansavimą tvirtina Žemieji Kongreso rūmai.

Bet čia dar reikia palaukti rezultatų. Jei jau aišku, kad Senate nugalės respublikonai, tai Žemuosiuose rūmuose dar ne viskas galutinai nuspręsta.

Dviejų partijų sutarimas dėl pagalbos ukrainiečiams yra gerai – visus pagalbos paketus priėmė ir Demokratų partija, ir Respublikonų partija. Abiejose partijose yra vadinamųjų „balandžių“ ir „vanagų“.

Tačiau bet kuriuo atveju viskas priklausys nuo to, kurį variantą karui užbaigti palaikys D. Trumpas. Nes per tuos ketverius metus, kai oficialiai išėjo iš valdžios, jis visiškai sutriuškino Respublikonų partiją. O per pastaruosius ketverius metus vidinė opozicija jam partijos viduje yra daug silpnesnė, nei buvo net jam pirmininkaujant 2017–2021 m.

O kaip D. Trumpas gali privesti V. Zelenskį ir V. Putiną prie derybų stalo?

Pirma, jis turi daug daugiau svertų Ukrainos atžvilgiu. Nes būtent JAV yra pagrindinis tiek karinės, tiek finansinės pagalbos Ukrainai šaltinis. Ir to negali kompensuoti Europos partneriai, o tai buvo pademonstruota 2024 metų pirmąjį pusmetį – jiems trūksta amunicijos, oro gynybos sistemų, sviedinių.

Ir to pasekmė buvo Avdijivkos žlugimas ir Rusijos kariuomenės veržimasis į priekį. Kad ir kaip norėtų, Europos pramonė negali to visiškai kompensuoti. Tai taip pat taikoma finansinei paramai.

Kalbant apie Rusiją, D. Trumpas taip pat turi svertų tiek ekonominėje, tiek karinėje srityse. Tačiau iš esmės D. Trumpas, remdamasis savo pažadais, vis tiek stengsis pasiekti tam tikrą sutarimą.

Juk jis ne kartą yra pažymėjęs, kad Rusijos suartėjimas su Kinija yra iššūkis, o tai neigiamai veikia JAV nacionalinius interesus, ir jis tam padės tašką. Kaip jis gali tam padaryti galą? Pasiekti tam tikrą kompromisą su V. Putinu: tiek karo pabaigoje, tiek dėl galimo dalinio sankcijų panaikinimo.

Kitas reikalas, jei V. Putinas primygtinai reikalaus, kad Ukraina atsisakytų, pavyzdžiui, Zaporožės ir Chersono, kurie yra nepaprastai svarbūs miestai – žinoma, tai Ukrainai nepriimtina. Tačiau tai 100% neatrodys kaip D. Trumpo pergalė.

Todėl, jei V. Putinas bus nevaldomas, galbūt Ukraina sulauks daug daugiau karinės ir finansinės pagalbos bei ginklų rūšių, apie kurias dabar net negalime pasvajoti. Atitinkamai, konfliktas gali pasiekti visiškai kitą eskalavimo lygį.

J. Bideno administracija neišnaudojo visų savo įtakos svertų. Ir visų pirma tai susiję su naftos kainomis, kurios yra pagrindinis Rusijos karo Ukrainoje finansavimo šaltinis. Jei pažvelgtumėte į tradicinių D. Trumpo ir Respublikonų partijos donorų sąrašą, tai iš esmės yra naftos ir dujų įmonės. Ir tai yra rimtas įtakos Maskvai svertas.

Be to, D. Trumpas palaiko puikius santykius su Saudo Arabija, kuri taip pat gali dempinguoti kainas. Pavyzdžiui, būtent susitarimas su Saudo Arabija ir naftos kainų žlugimas tapo viena iš pagrindinių Sovietų Sąjungos sunaikinimo ir sovietinės ekonomikos žlugimo devintajame dešimtmetyje priežasčių.

Jei D. Trumpas pamatys, kad V. Putinas nesugeba susitarti, ar tai gali paskatinti jį prisidėti prie Ukrainos stojimo į NATO proceso?

D. Trumpas ką tik pasakė, kad vienas iš kompromiso žingsnių siekiant užbaigti karą yra būtent Ukrainos neįstojimas į NATO. Niekas jai nežadėjo narystės NATO, įskaitant J. Bideno administraciją. Neturiu iliuzijų dėl NATO, ypač atsižvelgiant į sprendimų priėmimo mechanizmus ir kitų narių įstojimą.

Net Vengrija gali užblokuoti šį dalyką. Kaip atsitiko 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime, kai Prancūzija ir Vokietija blokavo Stojimo gairių planą, o JAV jam pritarė. Todėl klausimas čia ne apie narystės laiką.