„Karas po vandeniu.“ Baltijos jūroje prasideda košmaras. „Pagrindinis įtariamasis pagautas“

Pastarieji įvykiai Baltijos jūroje sukėlė nemažą nerimą Baltijos šalyse.

Sekmadienį ir pirmadienį (lapkričio 17 ir 18 d.) buvo pažeisti du povandeniniai telekomunikacijų kabeliai: vienas jungiantis Lietuvą su Švedija, kitas – Suomiją su Vokietija. Tai atsitiko Švedijos ekonominėje zonoje. Švedų teigimu, pagrindinis įtariamasis – Kinijos laivo „Yi Peng 3“ įgula.

Pirmadienį, lapkričio 25 d., Danijos ir Švedijos žiniasklaida pranešė, kad tebevyksta derybos su kinais dėl galimybės patekti į laivą „Yi Peng 3“. Birių krovinių laivo įgula, kaip įtariama, nutraukė telekomunikacijų kabelius Baltijos jūroje. Dėl Kategato sąsiauryje prisišvartuoto laivo apžiūros bus surengtos „intensyvios derybos“.

Baltijos jūra tampa hibridinio karo arena. O po šios jūros vandenimis driekiasi Lenkijai itin svarbus dujotiekis „Baltic Pipe“, jungiantis Norvegiją, Daniją ir Lenkiją.

„Neseniai nutrauktų kabelių Baltijos jūroje, anksčiau sunaikinto „Nord Stream“ dujotiekio ar grėsmės Baltijos vamzdžiui iškilimas yra palyginti naujas klausimas. O specialiosios tarnybos turėtų būti formuojamos taip, kad lanksčiai prisitaikytų prie besikeičiančio pasaulio. Ir prie naujų tokio tipo grėsmių. Pavojus sunaikinti telekomunikacijų infrastruktūrą, arba pvz., dujotiekius, pasklido per „Nord Stream“ bylą. Jau minėta, kad kitas objektas, kuriems gali kilti pavojus, gali būti Baltijos dujotiekis. Visi interneto tinklai arba žaliavas perduodantys vamzdžiai gali būti labai patogus atakos taikinys. Karas gali vykti po vandeniu. Sunaikinti šią infrastruktūrą ar atsitrenkti į ją yra gana paprasta, tačiau tai sukelia neįtikėtinų komplikacijų“, – sako buvęs Užsienio žvalgybos agentūros vadovas pulkininkas Grzegorzas Małeckis.

Kaip jis priduria, todėl visos tarnybos, ne tik Lenkijos, turės pradėti kurti ir išvystyti šioje srityje savo pajėgumus.

Tokios infrastruktūros saugumą, žinoma, stebi ją valdančios įmonės. Jos pirmiausia yra atsakingos už visą sistemą, leidžiančią techniškai stebėti, pvz., dujotiekius, tačiau jie yra tūkstančių kilometrų ilgio. Todėl labai sunku užkirsti kelią sabotažui – pažymi mūsų pašnekovas.

Prieš keletą metų niekas neprognozavo tokio pobūdžio situacijos.

Pulkininkas Grzegorzas Małeckis pabrėžia, kad Baltijos šalių tarnybų uždavinys – pripažinti užsienio tarnybų veiklą, nukreiptą į mūsų saugumą ir mūsų interesus. „Tai užsienio slaptųjų tarnybų nukreipimas kitoms veiklos formoms“, – pažymi jis.

„Slaptosios tarnybos turėtų remti šias įmones. Iš valstybės pozicijų jos yra atsakingos už saugumą, tačiau reikia atminti, kad prieš keletą metų tokio pobūdžio situacijos niekas nenumatė. Tarnybų užduotys turėtų apimti gebėjimo aptikti priešiškus ketinimus ir užkirsti jiems kelią kuo anksčiau. Žinoma, taip pat svarbu nustatyti kaltininką, tačiau tai turi būti padaryta prieš padarant žalą. Jei šalies struktūros dalyvauja tokio tipo operacijose, tai tikriausiai yra žvalgybos ir specialiųjų operacijų struktūros“, – aiškina buvęs Karinės žvalgybos tarnybos vadovas.

„Galvojant apie ateitį, labai svarbu iš tikrųjų nustatyti ankstesnių sabotažo veiksmų vykdytojus ir atpažinti jų veikimo būdus. Kol nesame tikri, kas tai padarė ir kaip, mums sunku įsivaizduoti, kaip tai įvykdoma. Kai žinome, kaip šios operacijos atliekamos praktiškai, ko reikia, kokios priemonės ir procedūros buvo naudojamos, tuomet galime nustatyti savo žvalgybos radarus pagal šį algoritmą“, – aiškina ekspertas.

Grzegorzas Małeckis priduria, kad dujotiekis „Baltic Pipe“ turi būti visiškai apsaugotas žvalgybos tarnybų. „Atpažinti galimus bandymus kištis į dujotiekį – specialiųjų tarnybų užduotis. Be jokios abejonės, tai nauja ir didelė užduotis. Tam reikalingos naujos darbo formos ir metodai bei glaudus bendradarbiavimas su užsienio partneriais. Dujotiekio atveju tai liečia kelių šalių teritorinius vandenis“, –  primena jis.