Netikėta problema. „Supervalstybės svarba silpsta.“ Kyla įtampa

Britų laikraštis „The Guardian“ rašo apie Kinijos geopolitinę problemą, iškilusią dėl Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo.

Pasak ekspertų, analizuojančių Pekino valdžios politiką, tiesioginis Šiaurės Korėjos karių įsitraukimas į konfliktą Ukrainoje ir keitimasis karinėmis technologijomis su Maskva sukėlė rimtą Kinijos svarbos problemą Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.

„Mūsų Kinijos pašnekovams vis labiau nepatogi tema – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos bendradarbiavimas su Rusija. Per mūsų turėtus pokalbius atrodo, kad informuojame Kinijos valdžios atstovus apie dalykus, apie kuriuos jie neturėjo supratimo Šiaurės Korėjos veiklos kontekste“ , – sako JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas.

„Jie nerimauja, kad Rusijos parama gali paskatinti Šiaurės Korėją apsvarstyti karinius veiksmus, kurie gali neatitikti Kinijos interesų“, – pridūrė jis.

Kitas ekspertas, buvęs CŽA direktoriaus pavaduotojas Rytų Azijai ir Ramiojo vandenyno regionams Dennisas Wilderis žengia dar vieną žingsnį. Jo nuomone, diplomatinė įtampa tarp Maskvos ir Pekino pastaraisiais mėnesiais auga. Tai matyti iš „radijo tylos“ dėl tolesnių Rusijos armijos žingsnių, kurie, pasak Wilderio, yra tiesiog „stulbinantys“.

„Kinijos spaudoje nekalbama nei apie vasarą sudarytą strateginį susitarimą tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos, nei apie karių siuntimą. Kaip Kinija paaiškins, kas vyksta tarptautiniu mastu? Europiečiai pyks ne ant šiaurės korėjiečių, o ant Kinijos“, – pabrėžė jis.

Buvusio CŽA direktoriaus pavaduotojo teigimu, Pekino valdžiai nerimą kelia ne tik diplomatijos ir įtakos klausimai regione. Kyla įtarimas, kad jei Šiaurės Korėja ir Rusija ir toliau bendradarbiaus, kada nors bus apsikeista branduolinėmis technologijomis. Tai gali paskatinti naujų karinių aljansų kūrimą regione, kur pagrindinė galia bus JAV, o ne Kinija.

„Jei Rusija eis branduolinės pagalbos Šiaurės Korėjai keliu, ji sustiprins Amerikos aljansus Rytų Azijoje ir galbūt sukurs naują NATO, todėl prezidentas Xi Jinpignas atsidūrė labai, labai sunkioje padėtyje“, – pažymėjo Wilderis.