„Ne techninė problema. Pirmieji DHL lėktuvo katastrofos įkalčiai“

Vokietijos krovininio lėktuvo katastrofoje sabotažo požymių nėra. Tačiau pilotams, matyt, kilo problemų.

Praėjus trims dienoms po DHL krovininio lėktuvo katastrofos Lietuvos sostinėje Vilniuje, iki šiol neaišku, kas tiksliai lėmė nelaimę. „Kiek žinome, nėra požymių, kad gali būti įvykdytas sabotažo aktas“, – Lietuvos radijui sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

L. Kasčiūno teigimu, išankstinė analizė ir pirminis pokalbis su išgyvenusiais įgulos nariais parodė, kad jokių išorinių poveikių besileidžiančiam „Swiftair“ lėktuvui nebuvo. Nė vienas iš kalbintų įgulos narių orlaivyje nepastebėjo nieko neįprasto.

Išsamesnė informacija turėtų pasirodyti gana greitai: tyrėjai mano, kad duomenis iš sudužusio krovininio lėktuvo skrydžio registratoriaus ir balso rašiklio Vokietijoje galima išgauti per savaitę.

„Skrydžio duomenų registratoriaus įrašai yra labiau techninio pobūdžio ir orientuoti į orlaivio sistemų veikimą, o diktofonas įrašo įgulos pokalbius ir parodo situacijos suvokimą“, – sakė LR teisingumo ministerijos atstovas spaudai.

Per avariją žuvo vienas įgulos narys iš Ispanijos, kiti trys įgulos nariai iš Vokietijos, Ispanijos ir Lietuvos buvo sužeisti.

Pirmąjį įspūdį apie tai, kas įvyko kabinoje prieš pat katastrofą, suteikia radijo ryšys tarp lėktuve esančios įgulos ir skrydžių vadovų, taip pat naujienų žurnalo „Spiegel“ įvertinti skrydžių duomenys.

„Pradinis patikrinimas ir kruopštus turimų negausių duomenų interpretavimas rodo, kad tai aviacijos, o ne techninė problema“, – pranešime sako skrydžių kapitonas ir orlaivio inžinierius Clausas Cordesas. Anot C. Cordeso, įprasta kilti, jei leidimosi negalima stabilizuoti 1000 pėdų, maždaug 300 metrų aukštyje.

Būtent taip neatsitiko DHL lėktuvo atveju.

Vaizdo įrašai ir viešai prieinami duomenys rodo, kad krovininis lėktuvas buvo nestabilus artėjant prie oro uosto ir skrido per greitai. Išorės sąlygos Vilniuje buvo geros, o kilimo ir tūpimo takas esą buvo gerai matomas. „Spiegel“ žiniomis, tarp įgulos ir atsakingo skrydžių vadovo kilo problema. Po nesusipratimo orlaivis priartėjo prie kilimo ir tūpimo tako.

Koregavimo manevro metu skrydžių vadovas paprašė įgulos persijungti į bokšto dažnį prieš galutinį priartėjimą. Bet, matyt, bendraujant pasimetė dažnio skaičius. 

Vėliau gauto leidimo nusileisti pilotai, matyt, negavo. Tai negali paaiškinti avarijos. Tarp įgulos ir piloto visada gali kilti nesusipratimų.

„Spiegel“ įtaria, kad pilotai buvo užsiėmę stabilizuodami „Boeing 737-400“ ir atkurdami ryšį su skrydžių vadovu paskutinio artėjimo tūpti metu.

Lėktuvo katastrofa kelia klausimų ir nuogąstavimų, ypač dėl to, kad Vokietijos saugumo institucijos rugpjūčio pabaigoje perspėjo apie „netradicinius padegamuosius prietaisus“, kuriuos per krovinių gabenimo paslaugų teikėjus siunčia nežinomi asmenys.

Tuo metu saugumo sluoksniai šį įspėjimą siejo su incidentu DHL logistikos centre Leipcige, kuris yra pasaulinis bendrovės centras. Teigiama, kad liepą užsiliepsnojo iš Baltijos šalių atsiųsta pakuotė, kurioje buvo padegamoji priemonė. Tačiau DHL teigia, kad skrendant į Vilnių nebuvo pakrautas krovinys, kuris atitiktų bombos teoriją.