Manote tik Lietuvoje? Šios specialybės darbuotojų trūksta visoje Europoje

Jaunų mokytojų trūkumas jaučiamas ne tik Ukrainoje, bet ir labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje per dešimt metų buvo parengta tik 13 fizikos mokytojų. Tyrimas parodė, kad aktualiausios problemos, su kuriomis susiduria mokytojai darbe, yra maži atlyginimai ir perdegimas.

Jauni mokytojai vis dažniau teikia pirmenybę lankstesnėms karjeros galimybėms. Tai teigiama „The Economist“ leidinio medžiagoje. Neseniai Europoje atliktas tyrimas parodė, kad 38 iš 43 švietimo įstaigų praneša apie vienokias ar kitokias personalo problemas.

Kas trečias naujas mokytojas, pavyzdžiui, Estijoje, palieka profesiją per trejus metus, o maždaug pusė – per penkerius metus. Tuo pačiu metu dauguma šios šalies mokytojų yra 50 metų ir vyresni.

Mokytojų įdarbinimo ir išlaikymo problemos nereiškia, kad moksleiviai lieka be išsilavinimo. Tačiau mokyklos priverstos daryti korekcijas, kurios kenkia ugdymo procesui.

Žurnalistai rašo, kad Estijoje apie penktadalį klasių moko žmonės, neturintys pilnos mokytojo kvalifikacijos, o tai dvigubai daugiau nei 2014 m. 

Vokietijoje dėl darbuotojų trūkumo kai kurios pradinės mokyklos verčiamos sutrumpinti laiką, kurį jos skiria tokiems dalykams kaip anglų kalba ir muzika, sako Raphaela Porsch iš Otto von Gerike‘s universiteto Magdeburge.

Anglijoje mokyklos, patiriančios personalo problemų, prašo direktorių ir pavaduotojų praleisti daugiau laiko klasėse, o tai kenkia mokyklos valdymo kokybei.

Labiausiai išsivysčiusiose Europos šalyse trūksta mokytojų, dėstančių gamtos mokslus, matematiką, informatiką.

O šios disciplinos savo ruožtu formuoja tuos įgūdžius, kuriais vyriausybės remiasi, kad išlaikytų savo ekonomikos konkurencingumą.

„Opiausios problemos jaučiamos kaimo ir miesto mokyklose, kuriose mokosi daug mokinių iš nepalankioje padėtyje esančių šeimų. O kadangi geri mokytojai atšiauriomis rinkos sąlygomis gali pasirinkti geriausią darbą, dauguma renkasi patogų darbą priemiestyje“, – rašoma straipsnyje.

Šios problemos kyla dėl kelių priežasčių. Visų pirma, maži atlyginimai. EBPO (ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) duomenimis, turtingų šalių mokytojai vidutiniškai uždirba apie 10% mažiau nei žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Daug kur atotrūkis didėja. Mokytojai Anglijoje 2022 metais uždirbo 12% mažiau nei 2010 metais. Amerikoje realus mokytojų atlyginimas per tą patį laikotarpį sumažėjo maždaug 6 proc. Jie uždirba 26% mažiau nei kiti panašaus išsilavinimo specialistai.

Tačiau tai tik dalis problemos. Taline kalbinti mokytojai apibūdina profesiją, kaip tampančią vis sunkesne ir tik pridedančia iššūkių.

Šalyje dedama daug pastangų, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai mokytųsi įprastose klasėse, tačiau mokytojai teigia neturintys pakankamai pasirengimo sėkmingai įsitraukti į inkliuzinį ugdymą.

Be to, tėvai dažnai konfliktuoja su administracija, o mokiniai mieliau sutinka su vidutiniais pažymiais, kaip pastebėjo viena iš mokytojų.

Kita mokytoja pastebi, kad vaikams, kurie per pertraukas įstrigo telefono programėlėse, sunku susikaupti grįžus į pamokas.

Nerimą kelia ir tai, kad mokymas ir toliau praras savo patrauklumą. COVID-19 pandemija taip pat pablogino edukacijos situaciją. Mokytojai jau seniai susitaikė su tuo, kad jų grafikas nėra lankstus.

Fundamentalios reformos tikriausiai duotų daug naudos, tačiau jas būtų daug sunkiau įgyvendinti. Iš dalies dėl to, kad jos prieštarauja per dešimtmečius susiformavusioms nuostatoms apie klasių pilnumą ir mokymo stilių.

„Mokinių skaičius klasėse turtingose ​​šalyse, kaip taisyklė, laikui bėgant nemažėjo. Amerika yra ryškus to pavyzdys: 2020 m. mokyklose dirbo beveik dvigubai daugiau suaugusiųjų nei aštuntajame dešimtmetyje (o pandemijos metu darbuotojų samdymas tęsėsi)“, – rašo autoriai.

Kyjivo mokytojas Ruslanas Cigankovas teigė, kad dėl mažų atlyginimų jauni mokytojai nenori eiti dirbti į mokyklas. Jie neturi piniginės motyvacijos, o ši problema iškilo dar gerokai prieš prasidedant karui Ukrainoje.