„Kietas riešutėlis“. Jis susidoros su Putinu. Skamba visas pasaulis, ką siunčia Trumpas

Išėjęs į atsargą JAV kariuomenės generolas leitenantas Keithas Kelloggas netrukus taps „kietu riešutėliu“.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas paskyrė jį specialiuoju pasiuntiniu Ukrainoje ir Rusijoje. Trumpas paveda buvusiam Specialiųjų operacijų vadovybės Europoje ir 82-osios oro desantininkų divizijos vadui rasti visapusišką taikos susitarimą tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Kremlius tikriausiai tikisi, kad buvęs Trumpo laikinasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais patenkins kiekvieną Putino reikalavimą. O jo reikalavimai prilygs visiškai Ukrainos kapituliacijai.

Tačiau tokie reikalavimai paprastai kyla iš jėgos pozicijų, o Kremlius jų neturi. Karui tęsiantis trečius metus Rusija dabar priklausoma nuo Irano ir Šiaurės Korėjos amunicijos bei karių. Rusijos karinis jūrų laivynas taip pat paliko Viduržemio jūros uostą Tartusą, Sirijos sukilėliams veržiantis Damasko link.

Rusijos oligarchas Konstantinas Malofejevas aiškiai mano, kad Kelloggas yra apgavikas. Putino bičiulis, dar žinomas kaip stačiatikių oligarchas, „Financial Times“ sakė, kad kai „Kelloggas atvyks į Maskvą su savo planu, mes liepsime jam „užsikru*ti“, nes mums tai nepatinka“.

Malofejevas toliau sakė: „Tai būtų visos derybos“. Tada jis tvirtino, kad bet kokios derybos turi „apimti Europos ir pasaulio ateitį, o ne tik Ukrainos ateitį“.

Tačiau Kelloggas nesiruošia būti siuntinėjamas. Jis nėra politikas ir mato dūmų uždangą. Kelloggas nėra paklusnus Tuckerio Carlsono atitikmuo. Taip pat jis nebus taip lengvai apgautas tuo metu, kai patalpoje jaučiamas Kremliaus silpnumo dvokas.

Savo ruožtu Carlsonas praėjusią savaitę vėl grįžo į Maskvą, kad pakalbintų Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Carlsonas naiviai tvirtino, kad „Bideno administracija privedė JAV prie branduolinio konflikto su Rusija“.

Carlsonas gali bijoti Putino branduolinio arsenalo ir valstybinio kanalo RT nepaliaujamos branduolinės baimės kurstymo. Bet Kelloggas – ne. Jis žino, kad Putinas negali panaudoti branduolinių ginklų, nes tai būtų galas visiems. 60-aisiais tai buvo vadinama abipusiu užtikrintu sunaikinimu. Atvirkščiai, kaip parodė jo neseniai pateiktas interviu „Fox News“, Kelloggas pripažįsta, kad Rusija dabar jaučiasi beviltiška, nes Putino karinės ir diplomatinės pozicijos visame pasaulyje sparčiai blogėja ir žlunga.

Sirija yra tik naujausias pavyzdys, kai sukilėliai privertė Rusijos sausumos pajėgas pabėgti. Rusija laivyną Tartuse palaikė nuo 1971 m., o šiuo metu uostas yra vienintelis Putino Viduržemio jūros objektas. Tai įvyko po to, kai Maskva buvo priversta palikti jūrų uostus Kryme ir Azovo jūroje, taip pat po to, kai Rusijos agresija paskatino Švediją ir Suomiją prisijungti prie NATO, faktiškai pavertus Baltijos jūrą NATO ežeru. Tai sustabdė Rusijos karinio jūrų laivyno operacijas Kaliningrade ir Sankt Peterburge.

Situacija sparčiai griūva ir Putino sąjungininkams Sakartvele. Tbilisyje, šios šalies sostinėje, vykstantys demokratijos protestai kelia grėsmę ilgalaikei įtakai ir veiksmingai šalies kontrolei. Neramumai taip pat kelia pavojų Putino numatomai naujai Juodosios jūros laivyno būstinei, kuri statoma Abchazijoje.

Kitos buvusios Rusijos sąjungininkės taip pat kelia galvos skausmą Putinui. Moldova ką tik spalį balsavo už narystę Europos Sąjungoje. Kazachstano prezidentas Kasimas Džomartas Tokajevas neseniai atmetė Putino mintį apie savo tautą kaip „rusakalbę šalį“, kreipdamasis į savo piliečius savo gimtąja kazachų kalba.

Sirija, Sakartvelas, Moldova ir Kazachstanas turi vieną bendrą bruožą. Putinas per daug persitempęs veiksmingai karinei intervencijai į bet kurią iš jų. Rusijos kolonialistinės ambicijos pagaliau gali subyrėti.

Kelloggas tai žino. Dabar atėjo laikas Trumpo „maksimalaus spaudimo“ užsienio politikai. Ne laikas kapituliuoti Ukrainoje ar pasiduoti Putino branduoliniam blefui.

Kelloggas taip pat žino, kad Rusija iš tikrųjų vykdo pasaulinį karą prieš JAV ir jų Vakarų sąjungininkus. Tai nėra, kaip dažnai sakydavome, Holivudo versija – jokių atominių grybų debesų ar katastrofiškų radioaktyvių scenarijų. Greičiau tai yra Trečiasis pasaulinis karas, padalintą į tūkstančius mažesnių gabalėlių.

Putino karas yra kelių regionų ir sričių karas, vykstantis Ukrainoje ir Sahelyje Afrikoje bei daugelyje vietų tarp jų, įskaitant Izraelio sritis, kurias sukrėtė žiaurus „Hamas“ spalio 7 d. teroristinis išpuolis, kuris buvo jo kontrpuolimo priedanga Avdijivkoje, Ukrainoje. Kitos šio karo arenos yra Rusijos vykdomas kosmoso ginklavimas, šnipinėjimas, sabotažas ir žmogžudysčių kampanijos prieš taikinius Europoje ir JAV.

Putinas netgi užsiminė apie teroristinius išpuolius 2023 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Taip pat buvo aptiktas rusiškos kilmės sąmokslas, skirtas numušti DHL krovininius lėktuvus maršrutais tarp Europos ir JAV bei Kanados.

Nors įprastinė Putino armija žlugo Ukrainos mūšio laukuose, jo žvalgybos tarnybos sėkmingai sukūrė chaosą visame pasaulyje ir griauna demokratijas.

Kelloggas taip pat pripažįsta, kad tai tapo tikrai pasauliniu karu. Vakarų pralaimėjimas Ukrainoje Rusijai reikštų Putino blogio ašies sąjungininkų Kinijoje, Irane ir Šiaurės Korėjoje pergalę. Paprasčiau tariant, Ukraina negali būti atskirta nuo kitų strateginių ir egzistencinių grėsmių, su kuriomis susiduria JAV ir jos nacionalinis saugumas.

Sausio mėnesį didžiausias Kelloggo iššūkis tikriausiai bus užtikrinti, kad Trumpas suprastų, jog Putinas ir jo Kremliaus bičiuliai tikisi, kad jis sudarys blogą susitarimą, kuris pakenks Vakarų saugumo interesams Rytų Europoje.

Kelloggas įgijo patirties su 101-uoju oro desantu Vietnamo žudymo laukuose. Ta patirtis tikrai gerai paruošė jį šiai akimirkai.

Nuomonės autoriai Markas Tothas ir Jonathanas Sweetas. Markas Tothas rašo apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką. Pulkininkas Jonathanas Sweetas 30 metų tarnavo JAV kariuomenės žvalgybos pareigūnu.