„Šovė iš „Pancir-S1“. Skelbiama kodėl rusai numušė pilną žmonių keleivinį lėktuvą (Video)

Gruodžio 25 d. Kazachstane sudužusiame iš Baku į Grozną skridusiame keleiviniame lėktuve „Embraer-190“ yra priešlėktuvinėms raketoms būdingų skeveldrų pėdsakų. Gali būti, kad lėktuvą per klaidą apšaudė viena iš Grozno apylinkėse dislokuotų „Pancir-S1“ sistemų. Mes paaiškiname, kas tai rodo.

Kadrai iš lėktuvo vidaus iškart po smūgio pasirodė internete.

/4. The tail section of the plane survived the crash and witnesses were able to capture on videos damage on the tail that is typical of fragments from air defense missiles. pic.twitter.com/ds1v78je5u

— Special Kherson Cat 🐈🇺🇦 (@bayraktar_1love) December 25, 2024

Įgula ir išgyvenę keleiviai gali kalbėti apie didelę sėkmę. Atrodo, kad raketa buvo maža arba atskriejo iš galo, o jos artumo saugiklis sukėlė sprogimą už lėktuvo, kurį pasiekė tik dalis skeveldrų.

/13. Longer video of the last minutes of an Embraer E190 passenger plane. pic.twitter.com/8EJC9npRNF

— Special Kherson Cat 🐈🇺🇦 (@bayraktar_1love) December 25, 2024

Jei raketa būtų pataikiusi į šoną arba būtų didesnė, lėktuvas būtų subyrėjęs ore. Artumo saugikliai yra skirti susprogdinti kovinei galvutei, kai ji priartėja prie taikinio (dažniausiai per kelis metrus). Atstumams matuoti naudojamos radijo bangos, infraraudonieji spinduliai ar lazeris, o jei laikas nuo radijo bangos ar lazerio spindulio skleidimo iki jo sugrįžimo atsispindint yra pakankamai trumpas, įvyksta detonacija.

Atsižvelgiant į tai, kad, priklausomai nuo raketos skilimo galvutės dydžio, sunaikinimo nuotolis siekia keliasdešimt ar net kelis šimtus metrų, dažniausiai pataikius lėktuvas būna visiškai sunaikintas arba smarkiai apgadintas. „Embraer 190“ atveju greičiausiai įvyko antrasis incidentas ir mašina, be kita ko, prarado dalį valdymo paviršių.

Explosion of the surface-to-air missiles next to the tail of the 4K-AZ65, an Embraer ERJ-190AR of the #Azerbaijan Airlines today caused injuries among passengers of the aircraft. This new video published by one of the survivors show a passenger onboard the aircraft sustained… pic.twitter.com/LI235dyZIA

— Babak Taghvaee - The Crisis Watch (@BabakTaghvaee1) December 25, 2024

Netoli Grozno yra dislokuotos „Pancir-S1“ sistemos, kurios turėjo atremti Ukrainos bepiločių orlaivių „Aeroprakt A-22“ (perdarytų lengvųjų orlaivių) ataką „Embraer-190“ lėktuvo skrydžio metu ir, matyt, Rusijos operatorius palaikė „Embraer-190“ už droną. Grozno apylinkėse, be kita ko, buvo rasta: išdegusių stiprintuvų, kurie atrodo kaip iš dviejų pakopų 57E6 raketų.

Rusijos „Pancir-S1“ sistemos į Rusijos ginkluotąsias pajėgas buvo įvestos tik 2012 m., nors darbas su jomis buvo tęsiamas nuo 1990 m. jos buvo skirtos kaip pigesnė alternatyva artilerijos-raketų sistemai 2K22 „Tunguska“. Panašiai sutaupyti buvo siekiama ir Prancūzijoje, kur nauja sistema buvo sumontuota ant sunkvežimio važiuoklės, siekiant sumažinti išlaidas.

„Pancir-S1“ turi du radarus, kurių kiekvienas atlieka atskirą funkciją: vienas aptinka taikinius, o kitas nukreipia į juos ginklus. Arsenale yra du 30 mm automatiniai pabūklai, galintys iššauti 2500 šovinių per minutę, ir priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai.

Aišku, kad rusai vis dar turi didelių problemų atpažindami objektus, mat keleivinis lėktuvas numušamas ne pirmą kartą. Pakanka prisiminti 2014 m. liepos 17 d. skrydžio MH-17 atvejį.